romantzmas (pranc. romantisme), kūrėjo pasaulėjautos, meninio vaizdavimo ir retorikos tipas, priešingas mimetiniam, realistiniam, natūralistiniam, klasicistiniam pasaulėvokos modeliui. Romantizmo vaizdų sistemoje vyrauja ne panašumo į tikrovę (gamtos pamėgdžiojimo), bet tikrovės perkūrimo principas, idealizmo, iracionalumo, fantazijos akcentavimas, gamtinė metaforika, organiškos kūrybos samprata, kūrėjo temperamento manifestacijos, antitradicinio maištavimo estetinės nuostatos. Archetipinės prasms romantizmo esama įvairių laikotarpių rašytojų kūryboje: Homero, Aischilo, Sofoklio, Dante’s, M. de Cervanteso, W. Shakespeare’o, t. p. tautosakoje, kurios estetinę vertę romantikai aktualizavo, ja remdamiesi sukūrė savo meno teoriją.
Lietuvoje toks pasaulėjautos ir meninio vaizdavimo tipas būdingas A. Strazdui, J. Basanavičiui, J. A. Herbačiauskui, Šatrijos Raganai, J. Tumui-Vaižgantui, S. Nėriai, K. Borutai, J. Degutytei ir kitiems.
2271
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.