Medici vila Romoje (16 a., architektai Annibale Lippi, Bartolomeo Ammannati)
Ròmos prèmija (Prix de Rome), Didžióji Ròmos prèmija (Grand Prix de Rome), 1663–1968 Prancūzijos aukštųjų mokyklų menų studentams teikta premija. Pirmõsios vietos (arba Didžiojo prizo; buvo apdovanojamos 3 vietos) laureatui buvo suteikiama teisė tobulintis Italijoje, nuo 1666 – Prancūzijos akademijoje (Académie de France) Romoje; stažuotė trukdavo nuo 3 iki 5 metų. Liudviko XIV iniciatyva įsteigta Prancūzijos akademija iki 1684 veikė Romos įvairiuose pastatuose, 1684–1725 – kardinolo Domenico Capranicos, 1725–93 ir 1795–1803 – Mancini rūmuose, nuo 1803 (su pertraukomis; per II pasaulinį karą akademija veikė viloje Paradiso Nicoje ir Fontainebleau rūmuose) – Medici viloje. Per Prancūzijos revoliuciją premija (1793–96) nebuvo teikiama. 1968 kultūros ministro A. Malraux įsakymu premijos teikimas nutrauktas.
Dailės premija
Pirmiausia premija pradėta teikti Karališkosios tapybos ir skulptūros akademijos studentams tapytojams ir skulptoriams (įsteigta 1663, dekretu įtvirtinta 1666). Romos premiją gavo tapytojai Jeanas‑Baptiste’as Corneille’is (1663), J.‑H. Fragonard’as (1752), J. L. Davidas (1774), J. A. D. Ingres’as (1801), Joëlis Fromentas (1968). Premija už tapybą neteikta 1666, 1677, 1681, 1706–08, 1714, 1716, 1718–20, 1722, 1732–33, 1735, 1740, 1742, 1744–46, 1793–96, 1822, 1828, 1835, 1846, 1848, 1852–53, 1855, 1862, 1888, 1897, 1904–05, 1913, 1920, 1926–27, 1935, 1940–42, 1949.
Romos premiją gavo skulptoriai François Lespingola (1665), F. Girardonas (1675), Clodionas (1759), J.‑A. Houdonas (1761), Maryse Voisin (1968) ir kiti. Premija už skulptūrą neteikta 1706–08, 1714–21, 1724, 1726, 1731, 1733–34, 1736, 1742, 1744, 1746, 1793–96, 1800, 1907, 1960, 1962, 1965.
Nuo 1804 premija teikta ir grafikos specialybės studentams. Ją gavo grafikai Claude’as‑Louis Masquelier (1804), Michelis Henri Viotas (1968) ir kiti. Premija už grafiką neteikta 1815, 1823, 1827, 1832, 1836, 1908, 1912, 1936.
Architektūros premija
Nuo 1720 Karališkoji architektūros akademija pradėjo teikti Romos premiją architektūros studentams. Ja apdovanoti architektai Antoine Deriset (1720), Ch. Percier (1786), H. Labrousteʼas (1824), Ch. Garnier (1848), V. Laloux (1878), T. Garnier (1899), Daniel Kahane (1967) ir kiti. Premija už architektūrą neteikta 1744, 1757, 1771, 1778, 1787, 1790, 1794–96.
2271
Muzikos premija
Nuo 1803 Paryžiaus konservatorija pradėjo teikti Romos premiją kompozitoriams absolventams. Konkurso premijai gauti I turas buvo skiriamas dalyvių harmonijos, kontrapunkto ir fugos užduotims įvertinti. II turo dalyviai 4–5 savaites kurdavo operos sceną (arba kantatą) vienam ar keliems balsams ir orkestrui pagal Prancūzijos instituto Muzikos skyriaus parinktą tekstą. Laureatas laimėdavo 4 m. stipendiją savo kelionėms, studijoms, darbams atlikti ir publikuoti; 2 m. jis turėdavo tobulintis Italijoje, kitus dvejus galėdavo praleisti Vokietijoje ar Prancūzijoje. Laureatų kūrinių rankraščiai saugomi Prancūzijos nacionalinėje bibliotekoje Paryžiuje.
Romos premiją gavo kompozitoriai Albertʼas Androt (1803), J. F. F. É Halévy (1819), H. L. Berliozas (1830), Ch. Gounod (1839), G. Bizet (1857), T. F. C. Dubois (1861), J. É. F. Massenet (1863), C. A. Debussy (1884), M. Dupré (1914), Louis Fourestier (1925), Jacquesʼas Dupont’as (1931), Pierreʼas Petit (1946), Alainas Weberis (1952), Monic Cecconi‑Botella (1966), Alainas Louvier (1968) ir kiti. Premija už muziką neteikta 1804, 1807, 1816, 1818, 1829, 1843, 1845, 1849, 1856, 1867, 1877, 1881, 1889, 1892, 1898, 1912, 1915–18, 1922, 1940–41, 1964.
1571
-Romos prizas; -Romos Didysis prizas