Ronà (Rhône), upė Šveicarijoje ir Prancūzijoje. Ilgis 812 km (iš jų 290 km – Šveicarijoje), baseino plotas 99 000 km2.
Prasideda iš Ronos ledyno Dammastocko masyve (Uri Alpės Šveicarijoje), apie 1850 m aukštyje. Aukštupys teka į vakarus tarp Berno Alpių (šiaurėje) ir Peninų Alpių (pietuose), toliau – per Ženevos ežerą. Įtekėdama į jį piečiau Montreux Rona sudaro deltą. Išteka iš ežero Ženevoje, nuo jos prasideda Ronos vidurupis. Jura kalnų rytiniu pakraščiu jis teka į pietvakarius, į pietus, daro didelius vingius – pasuka į šiaurės vakarus ir į vakarus. Įtekėjus Sonai Rona vėl pasuka į pietus (nuo Liono prasideda Ronos žemupys) ir Ronos žemuma (susidariusi Ronos grabene) teka tarp Centrinio Masyvo (vakaruose) ir Vakarų Alpių (rytuose). Rona įteka į Viduržemio jūros Liono įlanką sudarydama deltą. Ji prasideda nuo Arles’io: upė pasidalija į 2 šakas – Didžiąją Roną ir Mažąją Roną. Ronos delta – pelkėta Camargue’o lyguma (plotas apie 780 km2, kitais duomenimis, daugiau kaip 930 km2, apie 1200 km2). Rona kasmet į jūrą nuplukdo iki 60 mln. m3 nešmenų, dėl to delta pasistumia į jūrą 10–50 metrų.
Rona
Didžiausi intakai: Ainas, Sona, Ardèche’as, Gard’as (dešinieji), Arve’as, Isère’as, Drôme’as, Durance’as (kairieji).
Rona patvinsta vasarį–kovą. Vasarą poplūdžius sukelia ledynų tirpsmo vanduo Rona ir jos kairiųjų intakų aukštupiuose. Vidutinis debitas aukščiau Liono 640 m3/s, žemupyje prie Arles’io 1710 m3/s.
Rona (Roquemaure tiltas ir geležinkelio viadukas)
Per Soną, Ronos–Reino kanalą ir kitus kanalus Rona jungiasi su Prancūzijos šiaurinės dalies upių ir Reino baseino vandens kelių sistemomis. Ronos žemupys laivuojamas; iki Liono (nuo jūros) gali plaukti laivai, kurių krovumas 3–5 tūkst. tonų. Dėl uždumblėjusių deltos šakų nuo Arles’io iki Marselio iškastas Marselio–Ronos kanalas. Prie Ronos pastatyta 21 užtvanka, prie jų – hidroelektrinės (bendra galia 2600 MW); didžiausios jų: Génissiat, Donzère’o‑Mondragono, Montélimaro, Vallabrègues’o (visos Prancūzijoje). Yra 6 branduolinės elektrinės (bendra galia 15 260 MW), iš jų didžiausios – Bugey, Cruas, Tricastino (Ronos vanduo naudojamas branduoliniams reaktoriams aušinti). Ronos slėnio šlaituose į pietus nuo Liono – vynuogynai. Ronos žemupio vandeniu drėkinama apie 40 000 ha laukų.
Deltoje yra Camargue’o regioninis gamtos parkas, jame – Camargue’o nacionalinis gamtos rezervatas (daugiau kaip 400 paukščių rūšių, peri flamingai).
Didžiausi miestai prie Ronos: Ženeva (Šveicarija), Lionas, Valence’as, Avinjonas, Arles’is (Prancūzija).
Ronos ir Arveʼo santaka
Rona ties Avinjonu
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.