Rumùnijos knas. 1896 Bukarešte pirmą kartą parodyti brolių Auguste’o ir Louis Lumière’ų trumpametražiai filmai, 1897 – prancūzų operatoriaus P. Menu sukurti pirmieji kraštotyriniai filmai apie Rumuniją. 1909 Bukarešte atidaryta pirmoji tik kinui rodyti pritaikyta salė. 20 a. 2 dešimtmečio pradžioje sukurti pirmieji vaidybiniai filmai: melodrama Lemtinga meilė (Amor fatal 1911, režisierius G. Brezeanu, 1891–1919) ir istorinis filmas apie Rumunijos armijos kovas per 1877–78 Rusijos–Turkijos karą Rumunijos nepriklausomybė (Independenţa României 1912, režisavo aktorius A. Demetriade, 1872–1930). Vaidino teatro aktoriai T. Bulandra, C. I. Nottara (1859–1935), A. Romanescu (1854–1918), L. Sturdza‑Bulandra ir kiti. 20 a. 3–4 dešimtmetyje filmų sukūrė J. Georgescu (1901–94), J. Mihailas (1896–1963), N. Stroie (1905–90), V. Vasilache (1907–44, abu režisavo ir vaidino muzikinėje komedijoje Bing Bang 1935). Nuo 3 dešimtmečio pradžios animacinius filmus kūrė A. Petrescu (1897–1948). Vienos, Berlyno, Budapešto kino studijose sukurta reklaminių filmų apie rumunų folklorą, Rumunijos gamtą, rumunų rašytojų I. L. Caragiale’s, L. Rebreanu, M. Sadoveanu kūrinių ekranizacijų. Kronikos, šalies reklaminių dokumentinių filmų leidybą koordinavo Kinematografijos valdyba (įkurta 1936), Nacionalinio turizmo departamento Kino sekcija (įkurta 1937), vėliau – Nacionalinis kinematografijos departamentas (visi Bukarešte).
Komunistinio režimo metais (1947–89) Rumunijos kinas tapo ideologizacijos ir propagandos priemone. Filmuose buvo itin kritikuojamas Rumunijos ikikarinis gyvenimas, šlovinta naujoji komunistinė santvarka. 1948 valstybiniu dekretu kino pramonė buvo nacionalizuota. 1950 įsteigta A. Sahijos dokumentinio kino studija, 1964 – animacinio kino studija Animafilm (abi Bukarešte). 1950 I. L. Caragiale’s teatro meno institute Bukarešte pradėta rengti kino kūrėjus (režisierius, operatorius, scenaristus ir kritikus). 1957 Bukarešte įsteigtas Nacionalinis kino archyvas, 1963 – Kinematografininkų draugija. 5 dešimtmečio pabaigoje–6 dešimtmetyje sukurta ekranizacijų, istorinės ir socialinės tematikos filmų. Režisavo P. Călinescu (1902–2000), J. Georgescu, V. Iliu (1912–68; Mitria Kokoras / Mitrea Cocor 1952, pagal M. Sadoveanu), D. Negreanu (1917–2001). 6–7 dešimtmetyje tarptautinį pripažinimą pelnė I. Popescu‑Gopo filosofiniai animaciniai (Trumpa istorija / Scurtă istorie 1957, Septyni menai / Sapte arte 1958, Homo sapiens 1960) ir vaidybiniai (Pavogė bombą / S‑a furat o bombă 1961, Žingsniai link mėnulio / Paşi spre lună 1964, XX amžiaus Faustas / Faust XX 1966) filmai. 6 dešimtmečio pabaigoje pradėjo kurti Rumunijoje kino mokslus baigę režisieriai M. Drăganas (1932–2017; Troškulys / Setea 1961, Lupeni, 29 1963), L. Bratu (1924–98; Tudoras 1962), F. Munteanu (1924–93; Dangus be grotų / Cerul n‑are gratii 1962, Tunelis / Tunelul 1967), I. Mihu (1926–99; Baltasis procesas / Procesul alb 1965), M. Marcusas (1928–94; Sąmokslas / Conspiraţia 1972, Spąstai / Capcana 1975). Savo filmuose jie vaizdavo istorinius įvykius, kėlė aktualias problemas, būdinga temų, žanrų ir stilių įvairovė. Reikšmingų filmų vaikams sukūrė E. Bostan (g. 1931). Kiti žymesni šio laikotarpio režisieriai: L. Ciulei (Pakaruoklių miškas / Pădurea spânzraţilor 1964, pagal L. Rebreanu), L. Pintilie (g. 1933; Sekmadienį, 6 valandą vakaro / Duminică la ora 6 1965, Rekonstrukcija / Reconstituirea 1968), M. Mureşanas (1928–2020; Sukilimas / Răscoala 1966, pagal L. Rebreanu), S. Nicolaescu (1930–2013; Švariomis rankomis / Cu mâinile curate 1972, Paskutinis šovinys / Ultimul cartuş 1973). 8 dešimtmetyje debiutavusių režisierių M. Veroiu ir D. Piţos (g. 1938) kartu sukurtos ekranizacijos Akmeninės vestuvės (Nunta de piatră 1973) ir Aukso dvasia (Duhul aurului 1974, abi pagal I. Agârbiceanu) vėliau buvo pavadintos Rumunijos kino Naujosios bangos pradžia. Šiuo laikotarpiu filmų sukūrė C. Vaeni (g. 1942; Siena / Zidul 1976), M. Daneliucas (g. 1943; Reisas / Cursa 1976, Mikrofono bandymas / Probă de microfon 1980, Kruizas / Croaziera 1981).
20 a. pabaigoje–21 a. pradžioje reikšmingų filmų sukūrė iš emigracijos grįžęs režisierius L. Pintilie (Ąžuolas / Balanţa 1992, Neužmirštama vasara / O vară de neuutat 1994, Paskutinė stotelė: Rojus / Terminus Paradis 1998), Prancūzijoje gyvenantis režisierius R. Mihăileanu (g. 1958; Gyvenimo traukinys / Trenul vieţii 1998). 21 a. 1 dešimtmečio viduryje susiklostė vadinamoji Rumunijos kino antroji Naujoji banga. Jai priskiriamų režisierių filmams būdinga paradokumentinis stilius, subjektyvi filmavimo maniera, preciziškai kuriama atmosfera, raiškos priemonių minimalizmas, aktyvus santykis su praeitimi. Svarbesni režisieriai: C. Puiu (g. 1967; Pono Lazaresku mirtis / Moartea domnului Lăzărescu 2005, Aurora 2010), C. Mitulescu (g. 1972; Ką aš veikiau per pasaulio pabaigą / Cum mi‑am petrecut sfarsitul lumii 2006, Loverboy 2011), C. Porumboiu (g. 1975; 12:08 į rytus nuo Bukarešto / A fost sau n‑a fost? 2006, Policija, būdvardis / Police, adjective 2009), R. Munteanas (g. 1971; Popierius bus mėlynas / Hârtia va fi albastră 2006, Bugis 2008, Antradienis, po Kalėdų / Marti, dupa craciun 2010), C. Mungiu (g. 1968; 4 mėnesiai, 3 savaitės ir 2 dienos / 4 luni, 3 săptămăni şi 2 zile 2007), C. Nemescu (1979–2006; California dreamin’ 2007), R. Jude (g. 1977; Laimingiausia mergina pasaulyje / Cea mai fericită fată din lume 2009), F. Şerbanas (g. 1975; Jei noriu švilpti – švilpiu / Eu cand vreau sa fluier, fluier 2010), B. G. Apetri (g. 1976; Laisvėje / Periferic 2010) filmai. Žymiausios aktorės: M. Barbu (1929–2009), D. Olteanu Matei (g. 1933), M. Pogonat (1933–2014), S. Popovici (1933–93), I. Petrescu (1941–2013), M. Morgenstern (g. 1962), A. Marinca (g. 1978); aktoriai: Ş. Ciubotăraşu (1910–70), R. Beliganas (1918–2016), I. Darie (1929–2012), I. Besoiu (1931–2017), A. Pellea (1931–83), I. Ciobanu (1931–2008), E. Petruţas (1932–83), S. Stănculescu (1932–98), V. Rebengiucas (g. 1933), M. Albulescu (1934–2016), Gh. Dinică (1934–2009), F. Piersicas (g. 1936), I. Gărdescu (g. 1947), V. Rădescu (g. 1952). Nuo 1993 Sibiu rengiamas tarptautinis dokumentinių ir antropologinių filmų festivalis Astra Film Fest, nuo 2002 Kluže‑Napokoje – Transilvanijos tarptautinis kino festivalis, nuo 2005 kasmet – Bukarešto tarptautinis kino festivalis.
L: Contributii la istoria cinematografiei in România: 1896–1948 Bucureşti 1971; Cinematograful românesc contemporan: 1949–1975 Bucureşti 1976.
Rumunijos kultūra
Rumunijos konstitucinė santvarka
Rumunijos partijos ir profsąjungos
Rumunijos ginkluotosios pajėgos