Rumùnijos teãtras. Teatro elementų turėjo šeimos ir kalendorinių švenčių apeigos, žaidimai. 15–16 a. statyta liturginės dramos, jose būta ir pasirodymų su lėlėmis, kaukėmis. 17–18 a. kunigaikščių ir didikų rūmuose vaidino skomorochai, pasirodymus rengė klajojančios vokiečių ir italų aktorių trupės. Savitai teatras plėtojosi Transilvanijoje, kuri iki 1918 buvo Austrijos‑Vengrijos dalis. Čia nuo 17 a. vidurio vaidino vengrų ir vokiečių trupės. 18–19 a. klostėsi literatūrinė drama, 19 a. pradžioje – vadinamoji haidukų drama. 1775 Blaje, vėliau ir Bukarešte rumunų kalba surengta mokyklinio teatro spektaklių. 1788 Sibiu pastatyta Vokiečių, 1817 Oradeoje – Rumunų, 1821 Kluže – Vengrų teatro rūmai. Intensyviau plėtotis Rumunijos teatras pradėjo nusilpus Osmanų imperijai. Teatro vaidinimus rumunų kalba rengė mėgėjų trupės: 1816 Jasuose pastatyta J.‑P. C. de Floriano pastoralė Mirtilas ir Chloja (pagal S. Gessnerį, kultūros veikėjo ir rašytojo Gh. Asachi iniciatyva), 1819 Bukarešte – Euripido Hekabė. Didelę įtaką Rumunijos profesionaliajam teatrui atsirasti turėjo aktorių, pedagogų, dramaturgų C. Aristijo (1800–80), C. Caragiale’s (1815–77), Ş. Vellescu (1838–99) kūryba ir veikla. 1833 Bukarešte jų iniciatyva prie Filharmonijos draugijos įkurtoje Deklamacijos mokykloje (veikė iki 1838) pradėta rengti profesionalius aktorius (repertuarą sudarė Voltaire’o, V. Alfieri, Molière’o kūriniai), leistas teatro laikraštis, finansuoti spektakliai. 1836–38 Jasuose veikė Muzikos ir dramos konservatorija. 1840 Jasuose rašytojai V. Alecsandri, C. Negruzzi ir M. Kogălniceanu įkūrė ir iki 1843 vadovavo pirmajam nuolatiniam profesionaliajam teatrui; vaidinta rumunų kalba. Čia pastatytos V. Alecsandri, B. P. Haşdeu, M. Kogălniceanu, C. Negruzzi, A. Russo, C. Stamati pjesės. 1852 Bukarešte aktoriaus bei teatro veikėjo C. Caragiale’s ir kompozitoriaus bei dirigento I. Wachmanno iniciatyva įkurtas Didysis teatras (nuo 1877 Nacionalinis). 1864 Bukarešte ir Jasuose įkurtos Muzikos ir deklamacijos konservatorijos. 19 a. antroje pusėje susiklostė Rumunijos teatro 2 kryptys: romantinė – aktoriai C. Caragiale (1815–77), M. Pascaly (1830–82); realistinė – dramaturgas I. L. Caragiale, aktorius ir dramaturgas M. Millo (1814–96). 19 a. pabaigoje Rumunijos teatro raidai įtakos turėjo šiuo laikotarpiu sukurtos dramaturgo I. L. Caragiale’s satyrinės komedijos, V. Alecsandri, B. P. Haşdeu, B. Delavranceos istorinės dramos. 19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje psichologinio realizmo vaidybos mokyklos kryptį plėtojo tragikai A. Romanescu (1854–1918), G. Manolescu (1857–92), C. I. Nottara (1859–1935), A. Demetriade (1872–1930), komikai I. Petrescu (1857–1932), I. Brezianu (1869–1940).
20 a. pradžioje pirmasis profesionalus Rumunijos teatro režisierius P. Gusty (1859–1944) reikalavo iš aktorių giliau perprasti statomos pjesės dramaturgo sumanymą, įvedė išankstinį pjesių skaitymą, ragino laikytis aktorinės etikos, griežtos disciplinos. M. Reinhardto, A. Antoine’o ir K. Stanislavskio teatrines idėjas propagavo Rumunijos teatro reformatoriumi laikomas dramaturgas ir režisierius A. Davila (1862–1929). Vadovaudamas Nacionaliniam teatrui Bukarešte (1905–08 ir 1912–14), jis siekė sureikšminti režisieriaus vaidmenį, sukurti darnų aktorių ansamblį, į trupę kvietė jaunus aktorius, ragino mokėti atlyginimą aktoriams ne tik per sezoną, bet visus metus. Garsėjo 1919 Kluže įkurtas Nacionalinis teatras, kuriam vadovavo aktorius, režisierius ir dramaturgas Z. Bârsanas (1878–1948), Jasų nacionalinis teatras (1910–19 vadovavo rašytojas M. Sadoveanu). 3–4 dešimtmetyje statyta daugiausia pramoginės pjesės, t. p. dramaturgų C. Petrescu, G. M. Zamfirescu (1898–1939), M. Sebastiano (1907–45), poetinio teatro atstovo L. Blagos kūriniai. Novatoriškos idėjos plėtotos privačiose teatro trupėse, eksperimentiniuose kolektyvuose. Garsėjo aktoriai L. Sturdza‑Bulandra, T. Bulandra, C. Tănase (1880–1945), I. Manolescu (1881–1959), G. Storinas (1883–1968), I. Iancovescu (1889–1966), režisieriai V. I. Popa (1895–1946), A. Maicanas (1895–1952), I. Sava (1900–47).
1947 Rumuniją paskelbus vadinamąja liaudies respublika teatrai buvo nacionalizuoti. Naujų teatrų įkurta Bukarešte ir kituose miestuose. Statyta rumunų rašytojų M. Davidoglu (1910–87), L. Demetrius (1910–92) socialistinio realizmo krypties pjesės, simbolistinės H. Lovinescu (1917–83), satyrinės A. Barangos (1913–79), įvairaus žanro P. Everaco (1924–2011), itin dažnai – I. L. Caragiale’s pjesės. Vėl suaktyvėjo tautinių mažumų teatrai: žydų (1876 Jasuose įkūrė A. Goldfadenas, vėliau veikė Bukarešte; pirmasis pasaulyje profesionalus žydų teatras), vokiečių (Timişoaroje, Sibiu), vengrų (Kluže‑Napokoje, Baia Marėje, Târgu Mureşe). 20 a. antroje pusėje garsėjo režisieriai S. V. Alexandrescu, S. Z. Soare (1894–1944), I. Şahighianas (1897–1965), M. Ghelerteras (1905–80), R. Stanca (1920–62), L. Ciulei, H. Popescu (1926–2010), V. Muguras (1927–2001), L. Giurchescu (1930–2022), R. Penciulescu (g. 1930), L. Pintilie (g. 1933), C. Buzoianu (g. 1938), A. Şerbanas (g. 1943), V. Alexa (g. 1947), S. Purcărete (g. 1950). Žymiausios aktorės: M. Filotti (1883–1956), A. Buzescu (1894–1992), C. Bertola (1913–2007); aktoriai: G. Vraca (1896–1964), G. Calboreanu (1896–1986), M. Gheorghiu (1897–1971), C. Antoniu (1900–79), G. V. Birlicas (1905–70), G. Kovácsas (1910–77), R. Beliganas (1918–2016), G. Constantinas (1933–94), V. Rebengiucas (g. 1933), M. Albulescu (1934–2016).
1989 nuvertus N. Ceauşescu režimą įkurta naujų nepriklausomų teatrų, debiutavo nauja režisierių karta: C.‑V. Hadji‑Culea (g. 1952), M. Măniuţiu (g. 1954), A. Dabija (g. 1955), D. Dembinski (g. 1957), A. Darie (g. 1959), F. Alexa (g. 1967). Statyta Vakarų Europos (W. Shakespeare’o, H. Ibseno, C. Goldoni, B. Brechto, A. Camus) ir rumunų (I. L. Caragiale’s, H. Lovinescu, E. Oproiu, M. Sorescu) autorių kūriniai. Žymesnės aktorės: C. Stănescu (g. 1925), T. Buciuceanu‑Botez (g. 1929), V. Seciu (g. 1939), F. Cercel (g. 1943), C. Bloos (g. 1946), T. Vasilescu (g. 1951), D. Dogaru (g. 1953), M. Morgenstern (g. 1962), I. S. Ionescu (g. 1977); aktoriai: G. Dinică (1934–2009), M. Moraru (1937–2016), Ş. Iordache (1941–2008), M. Iureşas (g. 1951). 20 a. pabaigoje Rumunijoje veikė 42 dramos teatrai (tarp jų – 6 nacionaliniai: Bukarešte, Jasuose, Kluže‑Napokoje, Timişoaroje, Craiovoje, Târgu Mureşe), 19 lėlių teatrų, 6 vengrų kalba ir 2 vokiečių kalba vaidinančios trupės, 1 žydų trupė. Teatro veikėjai rengiami Nacionalinėje I. L. Caragiale’s teatro meno ir kinematografijos akademijoje Bukarešte (nuo 1948), Teatro meno akademijoje Târgu Mureşe (nuo 1950). Tarptautiniai teatro festivaliai kasmet rengiami Bukarešte, Piatra Neamţe, Satu Marėje, Braşove, Oradeoje, Costineşti.
L: I. Massoff Teatrul românesc: Privire istorică 8 vol. Bucureşti 1961–81; Istoria teatrului în România 3 vol. Bucureşti 1965–73; Teatrul românesc contemporan: 1944–1974 Bucureşti 1975; S. Alterescu An Abridged History of Romanian Theatre Bucureşti 1983.
Rumunijos kultūra
Rumunijos konstitucinė santvarka
Rumunijos partijos ir profsąjungos
Rumunijos ginkluotosios pajėgos