rytietýbės, rytų aukštaičių patarmės fonetinės, gramatinės, leksinės ar kitos tarmybės. Pvz.: pntis ‘péntis’, jáunasai / jaunasa ‘jaunàsis’, dùjanai ‘du’, dvjenai ‘dvi’, su mañ, ‘su manim’, vienuolkis ‘vienúoliktas’, nėrà kàs vẽža ‘nėra ko vežti, nėra kam vežti’, balýmas ‘pernykštė nenupjauta žolė’, bambl ‘iš šiaudų pintas kibiras miltams, grūdams ir kitiems produktams laikyti’, čevénti ‘loti, niekus kalbėti, plepėti’, gerkligas ‘rėksnys išverstagerklis’. Rytietybių pasitaiko iš rytų aukštaičių patarmės ploto kilusių rašytojų kūryboje (pvz., Vaižganto: išėjo gultų ‘išėjo gulti’, namiegas ‘namų, šeimos narys, namiškis’, krembliauti ‘grybauti’, užustalė ‘užstalė’; A. Vienuolio: atokalėdžiai ‘laikas nuo Kalėdų iki Trijų Karalių’, bunda ‘banda – samdiniui natūra mokėta alga arba algos priedas; samdininko pasisėtas pasėlis’, sumpilas ‘kūdikiui guldyti įdėklas’, tursiomiegis ‘trumpas poilsis po pietų’). Nemažai rytietybių, ypač leksikos, vartojama ir bendrinėje lietuvių kalboje; jos nebelaikomos tarmybėmis (pvz., šalnė ‘vieta javams klojime krauti’, ùžlos ‘klėties lubos’).
303
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.