sabelai

sabèlai (lot. Sabelli), senovės italikų gentys. Kalbėjo oskų kalbos sabelų tarme. Gyveno Apeninų pusiasalyje, apie Fucino ežerą. Svarbesniosios gentys buvo marsai, marutinai, vestinai, frentanai. Pirmo tūkstantmečio prieš Kristų pradžioje sabelai kartu su italikų kitomis gentimis sudarė Lotynų sąjungą. 4 a. pr. Kr. prisijungė prie giminingų samnitų kuriamos karinės sąjungos – samnitų federacijos. Per karus su romėnais (4 a. pr. Kr. antra pusė–3 a. pr. Kr. pradžia) prarado didesnę dalį žemių. 90–80 pr. Kr. dalyvavo Sąjungininkų kare prieš Romą ir privertė romėnus jiems suteikti Romos pilietybę. Ilgainiui sulotynėjo.