„Sakmė apie Igorio žygį“ („Slovo o polku Igoreve“), 12 a. pabaigos senosios rusų raštijos anoniminis kūrinys. Spėjama, parašytas apie 1185–94 Pietų Rusioje. Kildinamas iš kunigaikščio dvaro dainininkų raudų ir sakmių. Pirmą kartą išleistas 1800 grafo A. Musino‑Puškino, remiantis 16 a. nuorašu, sudegusiu per Maskvos gaisrą 1812. Sakmėje vaizduojamas Severianų Naugardo kunigaikščio Igorio Sviatoslavičiaus 1185 žygis prieš polovcus. Joje ryšku pasaulinės literatūros bruožai, kurie skyrėsi nuo gyvenamuoju laikotarpiu vyravusios religinės, daugiausia vienuolių rašytos, literatūros. Sakmėje gausu tautosakos motyvų, pagoniškosios pasaulėžiūros elementų (pagonių dievų paramos prašo ne tik sakmės autorius, bet ir jos herojai, pvz., Jaroslavnos rauda), ekskursų į Rusios praeitį. Į autoriaus pasakojimą nuolat įsiterpia veikėjų kalbos ir dialogai. Sakmėje minimos baltų gentys ir jų gyvenamos žemės. Sakmės apie Igorio žygį motyvai naudoti daugelio rusų, ukrainiečių ir baltarusių kūryboje. Kompozitorius A. Borodinas pagal ją sukūrė operą Kunigaikštis Igoris, dailininkas V. Vasnecovas jos motyvais nutapė paveikslų. Į lietuvių kalbą Sakmę apie Igorio žygį išvertė B. Sruoga (išleista 1952 21976).
P: Slovo o polku Igoreve Moskva 1980. L: D. Lichačjov „Slovo o polku Igoreve“ i kul′tura ego vremeni Leningrad 1985.