sakralizãcija, daiktų, reiškinių ir asmenų pašventinimas arba sukilninimas, pagarbus požiūris į juos, jų paskyrimas Dievo garbei ar malonei. Asmenys gali būti sakralizuojami juos pašvenčiant tam tikrai bažnytinei tarnystei (dvasininkų šventimai, vienuoliniai įžadai) arba juos palaiminant (ligoniai, vaikai), daiktai ir įvairūs objektai (liturginiai reikmenys, automobiliai, pastatai) – specialiomis liturginėmis apeigomis. Siekiant suteikti pagarbos, doros ir taurumo sakralizuojami ir visuomeniniai bei kiti reiškiniai, nesusiję su religija, – valstybinė valdžia, priesaika, įstatyminiai principai, moralės ir etikos normos. Sakralizacijos priešybė – desakralizacija arba profanacija (profanum) – sakralumo išniekinimas; įvykus bažnytinių objektų desakralizacijai, reikia iš naujo atlikti sakralizacijos apeigas.
2245
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.