sakramentològija (lot. sacramentum – priesaika, prievolė + gr. logos – žodis, sąvoka, mokslas), sakrameñtų teològija, dogminės teologijos dalis – mokymas apie sakramentus, jų kilmę, esmę, veikimą ir jų teikimą. Teologiniu požiūriu sakramentologija yra liturgikos ir kitų teologijos disciplinų dalis. Sakramentologija kaip dogminės teologijos dalis yra privaloma disciplina katalikų teologijos fakultetuose ir kunigų seminarijose. Liuteronų sakramentologijos pagrindą sudaro Krikšto ir Šventosios Vakarienės nagrinėjimas. Rytų Stačiatikių Bažnyčios sakramentologijos turinys tas pats, kaip ir Katalikų Bažnyčios. Susiformavo 12 a. viduryje Tomo Akviniečio mokymo pagrindu. Tridento susirinkimas (1547) galutinai patvirtino 7 sakramentus, apibrėžė teologinį mokymą apie sakramanetus, nurodė jų teikimą ir kitus praktinius klausimus; nusistovėjo sakramentologijos struktūra ir turinys.
2245
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.