sakshòrnai (pagal išradėjo A. Saxo pavardę + vok. Horn – ragas), muzikos instrumentų – plačiamenzūrinių chromatinių lūpinių aerofonų – šeima. Pagrindinė pučiamųjų orkestro grupė. Pagal senovinius biugelhornus 1845 sakshorną sukonstravo muzikos instrumentų meistras A. Saxas. Sakshornai labai panašūs į fliugelhornus, tik siauresnės menzūros ir ne tokie kūgiški vamzdžiai. Pučiamųjų orkestruose griežiama sopraniniu (kornetu) B, altiniu Es, tenoriniu B, baritoniniu B, bosiniu Es, kontrabosiniu B sakshornu.
Sopraninio sakshorno (korneto) pavidalas kaip trimito, bet vamzdis labiau kūgiškas ir platesnės menzūros, todėl kornetų garsas švelnesnis ir sodresnis negu trimitų. Altinio, tenorinio ir baritoninio sakshorno vamzdžiai susukti į dvigubą ovalią kilpą, šiek tiek platėjančios žiotys nukreiptos į šoną ir aukštyn. Bosinis ir kontrabosinis sakshornas gali būti helikono, suzafono ar tūbos pavidalo. Kartais tūbos pavidalo būna ir baritonai. Sakshornai turi 3, baritonas ir bosai kartais 4 ventilius.
Anksčiau visų sakshornų natos buvo užrašomos su smuiko raktu; transponavo vienu ar kitu intervalu. Taip užrašomos sopraninio, altinio, tenorinio ir baritoninio sakshorno partijos; visų šių sakshornų diapazonas raštu: fis–c3 (e3). Sopraninis sakshornas skamba didžiąja sekunda, altinis – didžiąja seksta, tenorinis ir baritoninis – didžiąja nona žemiau nei parašyta natose. Baritoninio sakshorno partija kartais rašoma su boso raktu netransponuojant. Bosinis ir kontrabosinis sakshornas netransponuoja, natos rašomos su boso raktu, diapazonai A1–es1 ir E1–b.
1042
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.