Šalčià (Солча), upė Lietuvoje (Šalčininkų rajono ir Varėnos rajono savivaldybių teritorijoje) ir Baltarusijoje; Merkio dešinysis intakas. Ilgis 76 km (Lietuvoje 65 km), baseino plotas 749 km2 (Lietuvoje 596 km2).
Prasideda prie Didžiųjų Baušių, 3 km į rytus nuo Šalčininkų. Aukštupys 9 km teka į pietus, per Šalčininkus, toliau pasuka į vakarus; apie 11 km upe eina Lietuvos ir Baltarusijos siena, toliau teka Rūdninkų girios pietiniu pakraščiu. Įteka į Merkį 36 km nuo jo žiočių, 1,5 km į pietvakarius nuo Valkininkų. Intakai: Beržūna, Balčia, Šalčykščia, Maltupis, Ciras, Pabaldė, Brasta (kairieji), Beržė, Visinčia (dešinieji). Vaga aukštupyje, iki Šalčininkų reguliuota, likusioje dalyje labai vingiuota. Vagos plotis 5–8 m, žemupyje 11–14 m, gylis 0,5–1,5 metro. Vidutinis nuolydis 0,92 m/km. Srovės greitis 0,3–0,5 m/s. Vidutinis debitas žiotyse 5,55, didžiausias – 69,7 m3/s. Vandens lygio svyravimo per metus amplitudė: vidutinė 1,3, didžiausia – 2,8 metro. Upė gausiai maitinama požeminių vandenų. Vandeninga ištisus metus: paros minimalus debitas žiotyse siekia vidutiniškai 2,81 m3/s. Tvenkiniai: Šalčininkų (71 ir 70 km nuo žiočių, plotas 15 ha ir 3 ha).
Šalčia Varėnos rajono savivaldybės teritorijoje
Šalčios žemupio salpinio slėnio ir labai vingiuotos vagos ruožas nuo Tetervinų iki Žygmantiškių priklauso Šalčios hidrografiniam draustiniui.
1039
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.