Šalčininkų rajono savivaldybė

Šačininkų rajòno savivaldýbė yra Lietuvos pietryčiuose, Vilniaus apskrityje, prie Baltarusijos sienos.

1

Didžioji Šalčininkų rajono savivaldybės dalis yra Eišiškių plynaukštėje, šiaurės vakarinė dalis yra Merkio–Vokės lygumoje, rytinė – Medininkų aukštumoje. Žemiausia vieta (121 m) prie Šalčios, ties Šalčininkų rajono savivaldybės ir Varėnos rajono savivaldybės riba, aukščiausia (265 m) – Medininkų aukštumoje, prie Katkuškių. Sausio vidutinė temperatūra –4,5, liepos 17 °C. Per metus iškrinta 650 mm kritulių.

Per savivaldybę teka Merkys su intakais Šalčia, Verseka, bei jų mažesniais intakais. 3 ežerai: Papio (plotas 187 ha), Kernavo (81 ha), Šulnio (1,5 ha). 13 tvenkinių; didžiausi – Eišiškių hidroelektrinės (plotas 128,6 ha), Padvarionių (48,4 ha), Purvėnų (41,7 ha). Papio kanalas. Dirvožemiai daugiausia priemolio, priesmėlio ir smėlio, paprastieji smėlžemiai, pasotintieji, nepasotintieji ir glėjiškieji balkšvažemiai, yra pasotintųjų ir puveningųjų šlynžemių, žemapelkės durpžemių, nepasotintųjų palvažemių, išplautžemių, salpžemių, pradžiažemių, paprastųjų jauražemių.

Rūdninkų giria

Miškai užima 48 % savivaldybės teritorijos. Vyrauja pušynai. Didžiausias miškas – Rūdninkų giria. Svarbiausios naudingosios iškasenos – žvyras (Jašiūnų, Pabarės, Navakonių, Mantviliškių, Mikališkių telkiniai), smėlis (Pabarės).

Dieveniškių istorinis regioninis parkas, Rūdninkų girios biosferos poligonas. Navakonių geologinis, Zygmantiškių ir Šarkučių geomorfologiniai, Šalčios ir Visinčios hidrografiniai, Ažubalės pedologinis, Jurgelionių ir Šilinės botaniniai, Papio ornitologinis, Merkio ichtiologinis, Kernavo telmologinis, Rūdninkų, Visinčios kraštovaizdžio draustiniai. Gamtos paminklai: 8 geologiniai (akmenys: Cegelnios, Dailidžių, Kaniūkų, Rėžių, Šaltinių, Mokas; Stakų konglomeratų luistai, Rimašių akmenynas), 3 botaniniai (Grybiškių, Stakų ąžuolai, Grybiškių pušis). Vyrauja maisto (duonos ir pyrago gaminių; bendrovės Stansta, Ikris), medienos apdirbimo (Kumbisa, Vilrasta), metalo gaminių (Arabeska, Troimeta), statybinių medžiagų (Jašiūnų keramika) ir kitos gamybos įmonės. Žuvivaisa (bendrovė Juodasis gandras); Baltosios Vokės tvenkiniuose auginama karpiai, karosai, lynai, kuojos, ešeriai, lydekos. Pramonės įmonių daugiausia yra Šalčininkuose, Eišiškėse, Jašiūnuose.

Bėčionių piliakalnis

Per savivaldybės teritoriją eina Vilniaus–Lydos (Baltarusija) geležinkelis ir plentas.

2018 buvo 13 gimnazijų, 6 pagrindinės mokyklos, 1 mokykla-daugiafunkcis centras, meno, 2 muzikos, sporto, specialiosios mokyklos, Dieveniškių technologijų ir verslo mokykla, 11 lopšelių-darželių. Ligoninė, visuomenės sveikatos biuras, 2 pirminės sveikatos priežiūros centrai, 5 ambulatorijos, 13 medicinos punktų. Sutrikusio intelekto žmonių dienos užimtumo centras, vaikų globos namai. Socialinių paslaugų centras, senelių globos namai (Čiužiakampyje). 13 bažnyčių, kultūros centras (11 filialų), viešoji biblioteka (25 filialai). Kraštotyros muziejus (Baltojoje Vokėje), 4 mokyklų muziejai. Kurmelionių ir kiti piliakalniai, Norviliškių pilis ir kitos lankytinos vietos.

Istorija

Šalčininkų rajonas sudarytas 1950 iš panaikintos Vilniaus apskrities 34 apylinkių. Plotas 957 km2. 1950–53 priklausė Vilniaus sričiai. 1954, 1963 ir 1972 buvo 17, 1976 – 16, 1979 – 14, 1986 – 13, 1989 – 12 apylinkių. 1962 Šalčininkų ir Eišiškių rajonai buvo sujungti į vieną ir pavadinti Eišiškių rajonu; 5 apylinkės perduotos Varėnos rajonui. 1972 Eišiškių rajonas pavadintas Šalčininkų rajonu. 1974 buvo 2 rajono pavaldumo miestai (Eišiškės, Šalčininkai). 1995 vietoj Šalčininkų rajono įsteigta Šalčininkų rajono savivaldybė.

Jašiūnų dvaro sodyba ir parkas

Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia Kalesninkuose

Merkinės dvaro sodybos griuvėsiai

Dainavos kaimo apylinkės

Šalčininkų rajono savivaldybės žemėlapis

-Šalčininkų rajonas

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką