Šánčių piliãkalnis, Kepeliùšius, Pkelnia, piliakalnis su papėdės gyvenviete Kauno rajono savivaldybės teritorijoje, į vakarus nuo Šančių kaimo, miške (Lapių seniūnija). Nacionalinės reikšmės valstybės saugomas kultūros paveldo objektas (nuo 2005). Datuojamas pirmu tūkstantmečiu. Piliakalnis įrengtas Neries dešiniojo kranto aukštutinės terasos kyšulyje, Margupio kairiajame krante. Aikštelė ovali, pailga šiaurės vakarų–pietryčių kryptimi (19 × 9 m dydžio), apardyta kasant apkasą. Šiaurės vakarinėje piliakalnio papėdėje yra iš dalies užslinkęs griovys (2 m pločio, 0,2 m gylio), už jo supiltas pylimas (3 m pločio, 0,3 m aukščio, 1 m aukščio išoriniu šlaitu). Vakariniame šlaite yra terasa (2,5 m pločio). Piliakalnio šlaitai statūs (šiaurinis – iki 8 m, kiti – iki 18 m aukščio).
Šančių piliakalnis
Piliakalnio pietinėje papėdėje būta senovės gyvenvietės (0,3 ha plote), rasta lipdytinės keramikos.
Piliakalnį 1942 žvalgė P. Tarasenka, 1972 ir 1981 – Mokslinės metodinės kultūros paminklų apsaugos tarybos (aikštelėje pastebėtas 0,2–0,3 m storio kultūrinis sluoksnis, netyrinėtas), 2013 – Kultūros paveldo centro, 2022 – Lietuvos istorijos instituto archeologai.
Pasakojama, kad piliakalnį supylę prancūzai, kad piliakalnio aikštelėje seniau buvusioje gilioje duobėje gyvenęs velnias, jo erzinti atėję vaikai mesdavę į duobę akmenį ir greitai bėgdavę žemyn, velnias juos vydavęsis, bet jam greitai nusibosdavę ir jis grįždavęs atgal.
Šančių piliakalnis