sandarkliai, hermètikai, hidraulinės ar pneumatinės sistemos sandariosios jungties detalės, neleidžiančios skysčiui ar dujoms pratekėti pro tarpelius, esančius tarp sandariąją jungtį sudarančių paviršių, arba ribojančios pro jas pratekančio skysčio ar dujų kiekį iki leidžiamo dydžio. Pagal paskirtį būna nejudamųjų, slankiojamųjų ir sukamųjų jungčių sandarikliai. Jų geometrinė forma ir medžiaga priklauso nuo jungties darbo sąlygų, sandarinamo skysčio ar dujų slėgio, fizikinių ir cheminių savybių ir temperatūros. Dažniausiai gaminami iš vario, aliuminio, ketaus, plieno, bronzos, gumos, plastiko ir kitų, liejami, presuojami, tekinami. Kartais jų paviršius dengiamas daugiasluoksnėmis sandarinimo dangomis. Sandariklių sandarinimo kokybė apibūdinama pro jungtį (tam tikromis sąlygomis) pratekančio skysčio ar dujų nuotėkio dydžiu, kurį lemia sandariklio konstrukcija, medžiaga, prispaudimo jėga, skysčio ar dujų slėgis, klampa, sandariosios jungties matmenys, paviršių glotnumas, vibracijos ir kiti veiksniai. Sandarinant sandariklis spaudžiamas prie jungties darbinių paviršių, kad kuo glaudžiau susiliestų jungiamų paviršių mikronelygumai. Susandarinus lieka be galo maži (dešimtųjų ar net šimtųjų mikrono dalių) mikroplyšiai ar kapiliarai, pro kuriuos gali pratekėti tik labai maži sandarinamo skysčio ar dujų kiekiai.
sandariklis besisukančio veleno sandarinimui: 1 – sandariklio korpusas, 2 – metalinis karkasas, 3 – spyruoklinis žiedas, 4 – darbinė briauna