Sankt Peterburgo fonologinė mokykla

Sankt Peterbùrgo fonològinė mokyklà, Leningrãdo fonològinė mokyklà, kalbos garsinės sandaros tyrimo viena krypčių. Ėmė formuotis 20 a. 2 dešimtmečio pradžioje Sankt Peterburgo universitete. Pradininkas kalbininkas L. Ščerba. Jis veikale Rusų kalbos balsių kokybė ir kiekybė (Russkie glasnye v kačestvennom i količestvennom otnošenii 1912) fonemą apibrėžė kaip kalbos vienetą, galintį diferencijuoti žodžius ir jų formas. Kalbinę fonemos funkciją siejo su jos galimybe dalyvauti sudarant kitus kalbos vienetus – morfemą, žodį. L. Ščerbos mokiniai S. Bernšteinas, L. R. Zinderis, M. I. Matusevičius sukūrė teoriją, kad vienos ar kitos kalbos fonemų sistema yra kalbos vienetų struktūra, garantuojanti bet kokio kalbinio pranešimo perteikimą ir suvokimą. Sankt Peterburgo fonologinė mokykla, kitaip nei Maskvos fonologinė mokykla ir Prahos lingvistų būrelis, fonemą laiko mažiausiu kalbos vienetu (fonema–morfema–žodis–sintagma), o ne morfemų tiesioginiais sandais ir teigia, kad fonema įgalina kurti kitus reikšminius kalbos vienetus. Tai paskatino eksperimentinės fonetikos tyrinėjimus, naujų kalbos analizės ir sintezės metodų kūrimą. Sankt Peterburgo fonologinė mokykla bando susieti kalbinę (socialinę) fonemos kilmę ir fonemos vaidmenį kalbos akte. Tyrinėja vienos fonemos alofonų segmentaciją ir susiliejimą, žodžio foneminę struktūrą, fonemų koreliaciją ir kita.