sanktorãlas (lot. sanctorale < sanctus – šventas), Katalikų Bažnyčioje – liturginė knyga, kurioje išdėstytos šventės, skirtos šventiesiems, ir pagal švenčių laiką surašyti Mišių arba brevijoriaus liturginiai tekstai, skirti toms šventėms. Sanktoralas pradėjo formuotis kartu su šventųjų kultu, ilgainiui į sanktoralą buvo įtraukiami naujų šventųjų vardai. Paskelbus norminį Romos mišiolą (1570) ir brevijorių (1568) šventųjų minėjimų skaičius buvo gerokai sumažintas, sanktoralas redukuotas į visuotinį Romos kalendorių ir pavienių kraštų, vyskupijų bei vienuolynų dalinius kalendorius. Sanktoralas skiriasi nuo temporalo (lot. tempus – laikas) – jame surašyti švenčių, skirtų Jėzui Kristui, tekstai.
2245
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.