Sãris (Surrey), grafystė pietryčių Anglijoje. Šiaurės vakaruose ir šiaurėje ribojasi su Berkšyru, šiaurės rytuose – su Didžiojo Londono metropoline grafyste, rytuose – su Kentu, pietuose – su Vakarų Saseksu, vakaruose – su Hampšyru. Plotas 1663 km2. 1,206 mln. gyventojų (2024). Didžiausias miestas – Guildfordas (72 873 gyventojai, 2024). Grafystės administracinis centras – Reigate’as (nuo 2021). Grafystės šiauriniu pakraščiu teka Temzė. Būdingas kraštovaizdis – žemuma, vakarų ir rytų kryptimi ją kerta du kalvagūbriai – į pietus nuo Temzės slėnio besidriekiantis North Downso ir per grafystės pietinę dalį einantis Greensando smiltainio uolų kalvagūbris (čia yra aukščiausia Sario vieta – Leitho kalva, 294 m). Pietinėje grafystės dalyje įsteigtas Sario kalvų nacionalinio kraštovaizdžio parkas (plotas 415 km2). Miškingiausia Anglijos grafystė – miškai dengia maždaug 24 % jos ploto. 70 % grafystės teritorijos priklauso Londono žaliajai juostai.
Sario kraštovaizdis su North Downso kalvagūbriu
Svarbiausi ūkio sektoriai pagal užimtų gyventojų skaičių (2023): sveikatos priežiūros ir socialinio darbo (15,1 %), didmeninės ir mažmeninės prekybos (13,7 %), mokslinės ir techninės veiklos (11 %), švietimo (10,2 %). Didžioji dalis Sario gyvenviečių yra priemiesčiai, ekonomiškai susiję su Londonu. Saryje veikia 110 000 verslo įmonių, 91 % jų yra labai mažos. Gausu farmacijos, sveikatos, kosmoso, automobilių verslo klasterių. Saryje registruotas buveines turi daug didelių tarptautinių įmonių (pvz., Pfizer, BP, Samsung).
Istorija
Maždaug 1 a. pr. Kr. viduryje dabartinės grafystės teritorijoje apsigyveno keltų atrebatų gentis. Romėnų laikotarpiu teritorija buvo palyginti retai apgyvendinta. 5–6 a. ją užvaldė saksai. 7 a. Saris (pavadinimas kilo iš senosios anglų kalbos žodžio Sūþrīge arba Suthrige, reiškiančio pietinį regioną) tapo krikščioniškas, svarbiausias religinis centras iki 16 a. buvo Chertsey abatija (įkurta 666). 825–1066 Vesekso ir Anglijos karalystės grafystė. Viduriniais amžiais Sario grafystė neturėjo politinės ir ekonominės reikšmės, urbanistinę plėtrą slopino Londono dominavimas ir prieigos prie jūros nebuvimas. Vėlyvaisiais viduramžiais svarbia ūkio šaka tapo avių auginimas ir vilnos pramonė (centras – Guildfordas), kuri galutinai nunyko 17 amžiuje. 17 a. vystėsi popieriaus ir parako gamyba. Nuo 1830 sparčiai tiesti geležinkeliai, 19 a. šiaurinėje Sario dalyje susidarė tankiausias pasaulyje priemiesčių geležinkelių tinklas.
Guildfordo pagrindinė gatvė apie 1896 (nuotrauka iš knygos Pictorial England and Wales)
1881 Godalmingas tapo pirmuoju pasaulio miestu, kuriame veikė viešasis elektros tiekimo tinklas. Iki pat II pasaulinio karo palei geležinkelio linijas vyko intensyvi priemiesčių plėtra. 1889 įkūrus Londono administracinę grafystę prie jos prijungtos istorinės Sario grafystės vietovės Southwarkas, Lambethas ir Wandsworthas. 1920 Croydone atidarytas vienintelis tarpukariu Jungtinės Karalystės tarptautinis oro uostas (veikė iki 1959). 1965 Croydonas, Kingstonas upon Thames, Mertonas, Richmondas upon Thames ir Suttonas tapo Didžiojo Londono metropolinės grafystės dalimi. 1974 nedidelė Sario grafystės dalis, įskaitant Gatwicko oro uostą ir jo apylinkes, perleista Vakarų Sasekso grafystei.
3197