šarvuõčiai, 15–17 a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės feodalo karo tarnai. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kanceliarine slavų kalba rašytuose dokumentuose vadinami bojare, slugi, ljudi pancernye. Atsirado geriesiems žmonėms 14 a. pabaigoje–15 a. pradžioje virstant bajorais ir karo tarnais. 15 a. antrame–trečiame ketvirtyje sudarė karo tarnų aukščiausiąjį sluoksnį, kartu ir tarpinį sluoksnį tarp jų ir bajorų. 15 a. pabaigoje visiškai tapo tik karo tarnais. Svarbiausia prievolė – karo tarnyba, kurią atlikdavo apsišarvavę savo lėšomis. Dėl to beveik neatlikinėjo valstiečių prievolių. Kaip karo tarnų aukščiausiasis sluoksnis teisiškai nuo kitų išskirti Antrojo Lietuvos Statuto (1566). Pašauktinei kariuomenei prarandant reikšmę, dauguma šarvuočių buvo paversti baudžiauninkais ir 17 a. susiliejo su turtingesniais valstiečiais.
683
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.