šauliai

šaulia, 16 a. antros pusės–18 a. pradžios Rusijos tarnybinių žmonių kategorija. Sudarė pirmą nuolatinę Rusijos kariuomenę. Daugiausia pėstininkai, ginkluoti šaunamaisiais ginklais. Pirmą šaulių kariuomenę (apie 3000 žmonių) 1550 sudarė Ivanas IV Rūstusis, 16 a. pabaigoje jų buvo apie 23 000, 1681 – 55 000 (iš jų 22 500 tarnavo Maskvoje). Iš pradžių šauliai buvo surenkami iš laisvųjų miesto ir kaimo gyventojų (t. p. ir bajorų), vėliau tarnaudavo iki mirties, tarnybą paveldėdavo sūnūs. Suskirstyti į prikazus (nuo 1681 vadinti pulkais, apie 1000 žmonių), šimtines ir dešimtines, gyveno tam tikrose miestų dalyse (šaulių slabados), gaudavo atlyginimą pinigais, grūdais, kartais žeme, turėjo šeimas, versdavosi ir amatais, prekyba. Jiems vadovavo Šaulių prikazas. Šauliai sėkmingai kovėsi 16 a.–18 a. pradžios karuose su Abiejų Tautų Respublika, Švedija, Turkija. Gindami savo išskirtinę padėtį dalyvaudavo įvairiuose sukilimuose, kėlė maištus. 1682 šaulių pastangomis regente tapo caraitė Sofija, kuri įtvirtino jų privilegijas. Siekdami ją sugrąžinti į valdžią 1698 sukėlė maištą prieš Petrą I. Jį griežtai numalšinus šaulių kariuomenę pradėta naikinti, 18 a. 3 dešimtmetyje ją pakeitė reguliarioji kariuomenė.