Šliaupà Saulius 1963 02 19Vilnius, lietuvių geologas. A. Šliaupos sūnus. Habil. dr. (fiziniai m., 2003).
Išsilavinimas ir veikla
1986 baigė Vilniaus universitetą. 1986–93 dirbo Kompleksinėje geologinės žvalgybos ekspedicijoje, 1993–2006 Lietuvos geologijos tarnyboje. Nuo 1993 dirba Gamtos tyrimų centro Geologijos ir geografijos institute (iki 2002 Geologijos institutas, 2002–09 Geologijos ir geografijos institutas), 1997–2002 Giluminės geologijos ir tektonikos sektoriaus vadovas; 1994–2010 mokslinis darbuotojas, nuo 2010 – vyriausiasis mokslinis darbuotojas. Nuo 2006 dar dėsto Vilniaus universitete; profesorius (2006). Tyrinėjo Lietuvos tektoniką, Baltijos sedimentacinio baseino geodinaminę raidą. Kitos tyrimų kryptys: Baltijos regioninė geologija, tektonika, geodinamika, neotektonika, seisminis pavojus, branduolinių jėgainių ir saugyklų rizika, magminių uolienų petrografija, geochemija, hidrogeologija, nuosėdinių baseinių geologija, diagenezė, kolektorinės uolienų savybės, naftos telkiniai, dujų skalūnai, geoterminė energija, anglies dioksido geologinės saugyklos, kitos požeminės energijos saugyklos (vandenilio, gamtinių dujų, suslėgto oro).
Saulius Šliaupa
Stažavo Šveicarijoje, Belgijoje (2003), Švedijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose (2004), Vengrijoje (2005), Suomijoje (2007). 1994–2018 dalyvavo įvairiuose tarptautiniuose mokslo projektuose. Paskelbė daugiau kaip 200 mokslinių straipsnių.
Veikalai
Parašė monografijas Lietuvos vendas (2002, su kitais), Rytų Europos kratono vėlyvojo vendo–ankstyvojo paleozojaus baseinai (2006, su kitais, anglų kalba), Baltijos jūros geologinė evoliucija ir ištekliai (2010, su kitais, anglų kalba), knygą Lietuvos Žemės gelmių raida ir ištekliai (2004, su kitais).