Schengeno sutartis (Šeñgeno sutarts), 1985 06 14 Schengene (Liuksemburgas) Belgijos, Liuksemburgo, Nyderlandų, Prancūzijos ir Vokietijos Federacinės Respublikos pasirašytas susitarimas (įsigaliojo 1995 03 26).

Schengeno sutarties pasirašymas ir esmė

Schengeno aikštėje Place de l’Accord de Schengen paminklas Schengeno sutarties pasirašymui 1985 06 14 prisiminti (pastatytas 1997)

Schengeno sutartis numatė pamažu atsisakyti ją pasirašiusių valstybių sausumos, jūros ir oro uostų pasienio kontrolės (kad būtų įgyvendintas Romos sutartyje numatytas laisvas asmenų judėjimas), t. p. sustiprinti sutarties dalyvių išorės sienų kontrolę, kad nenukentėtų šių šalių saugumas. Schengeno sutartis pasirašyta Vokietijos Federacinės Respublikos kanclerio H. Kohlio ir Prancūzijos prezidento F. Mitterrand’o iniciatyva. 1985, supaprastinus vidaus sienų kirtimo procedūras, buvo palikta tik lengvųjų automobilių apžiūra, atsisakyta sistemingai tikrinti krovininius automobilius.

Schengenas‑2

1990 06 19 Schengeno sutartį pasirašiusios valstybės pasirašė papildomą sutartį dėl Schengeno sutarties įgyvendinimo (Schengeno konvenciją, dar vadinamą Schengenu‑2), nustatančią bendras vizų, prieglobsčio teikimo, išorės sienų kontrolės, policijos ir muitinių bendradarbiavimo taisykles. 1990 imtasi priemonių, leidžiančių panaikinti asmenų kontrolę. Pradėta koordinuoti vizų kontrolė prie valstybių narių išorės sienų, įvestos vienodos vizos trečiųjų šalių piliečiams, suvienodintos pabėgėlių priėmimo procedūros ir susitarta, kad už prieglobsčio suteikimą atsakinga ta šalis, į kurią pirmiausia įvažiuoja prieglobsčio siekiantis asmuo. 1995 Belgija, Ispanija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Portugalija ir Vokietija visiškai atsisakė Europos Sąjungos vidaus sienų kontrolės, 1996 prie jų prisijungė Prancūzija, 1998 – Austrija ir Italija, 2000 – Graikija, 2001 – Danija, Suomija, Švedija, Islandija ir Norvegija (dvi pastarosios kaip asocijuotosios narės). 2004 plėtros metu į Europos Sąjungą įstojusios šalys (išskyrus Kiprą) visateisėmis Schengeno erdvės narėmis tapo 2007 panaikinus vidaus sausumos ir jūrų sienų kontrolę (oro sienų kontrolė panaikinta 2008), Šveicarija – 2008, Lichtenšteinas – 2011 metais. Kroatija prie Schengeno sutarties prisijungė 2011, be apribojimų įsijungė į Schengeno erdvę 2023 metais. 2024 Schengeno erdvės narėmis tapusios Rumunija ir Bulgarija vykdo tik sausumos pasienio kontrolę, jūros ir oro uostų pasienio kontrolės neturi.

2007 12 21 Čekijos ministras pirmininkas Mirekas Topolanekas, Europos Parlamento pirmininkas Hansas-Gertas Poetteringas, Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel dalyvauja užkardo Vokietijos ir Lenkijos pasienio kontrolės punkte Porajow-Zittau pakėlimo ceremonijoje (Zittau, Vokietija)

Schengeno erdvė

Schengeno sutartį pasirašiusios ir jos sąlygas įgyvendinusios šalys sudaro Schengeno erdvę, arba zoną. 2024 05 Schengeno erdvei priklausė 25 Europos Sąjungos šalys narės ir 4 Europos Sąjungai nepriklausančios Europos šalys (Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija, Šveicarija), Schengeno erdvei priklausančioje teritorijoje gyvena apie 450 mln. žmonių. Schengeno erdvei nepriklausė 2 Europos Sąjungos narės: Airija (tebevykdo pasienio su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis kontrolę, bet yra įgaliota taikyti tam tikras priemones dėl policijos ir teisinio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose) ir Kipras.

1

* Schengeno erdvei dar nepriklauso (neįvykdė reikalavimų)

Schengeno sutartis ir Schengeno konvencija papildė nacionalinius įstatymus, jas privalėjo ratifikuoti kiekvienos pasirašiusios šalies parlamentas. 1997 Amsterdamo sutartimi (įsigaliojo 1999) Schengeno erdvės reglamentavimas įtrauktas į Europos Sąjungos teisę.

Saugumą Schengeno erdvėje garantuoja sustiprinta išorės sienų kontrolė, intensyvėjantis Schengeno šalių sienos apsaugos tarnybų, policijos ir teisinis (valstybės derina teisės aktus) bendradarbiavimas, bendra Schengeno šalių vizų politika ir Schengeno informacinė sistema.

Schengeno informacinė sistema (centras Strasbūre) padeda garantuoti asmenų judėjimo kontrolę per Europos Sąjungos išorės sienas, leidžia Schengeno erdvės narėms, policijai ir imigracijos tarnyboms operatyviai keistis informacija apie ieškomus ar nepageidaujamus asmenis ir pavojingus daiktus (ginklus, asmens dokumentus, pinigus, transporto priemones ir kita). Schengeno sutarties išlyga leidžia iškilus pavojui viešajai tvarkai ar nacionaliniam saugumui ribotam laikui atnaujinti asmens dokumentų kontrolę (dažniausiai dėl policijos ir teisinio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose). Schengeno erdvėje esančių šalių teisėsaugos institucijų atstovai, vadovaudamiesi nacionalinės teisės aktais, turi teisę savo šalies teritorijoje patikrinti asmens tapatybę. Kiekvienos valstybės narės teisės aktuose numatyta, ar asmuo privalo su savimi turėti jo tapatybę patvirtinantį dokumentą. Trečiosios šalies piliečiui, norinčiam keliauti po visą Schengeno erdvę, reikia tik vienos – Schengeno – vizos.

Schengeno erdvės šalių susitikimams rotacijos tvarka pirmininkauja erdvės dalyvės, veiklą koordinuoja vykdomasis komitetas, kurį sudaro šalių dalyvių atsakingi ministrai. Sekretoriatas Briuselyje.

Lietuva ir Schengeno sutartis

Lietuva prie Schengeno sutarties prisijungė 2004 05 01 (įstodama į Europos Sąjungą), prie Schengeno informacinės sistemos – 2007 09 01. Visateise Schengeno erdvės nare tapo 2007 12 21, panaikinus vidinių sausumos ir jūrų sienų kontrolę ir išorinių sienų saugumo padėtį Europos Sąjungai įvertinus teigiamai. Oro sienų kontrolė panaikinta 2008 03 31.

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką