Frank Semion (rus. Семён Франк; Semionas Fránkas) 1877 01 19Maskva 1950 12 10Londonas, rusų filosofas, literatūros tyrinėtojas.
Gyvenimo faktai
Baigė Maskvos universiteto Teisės fakultetą. 1917 dėstė Saratove, 1921 Maskvoje. 1921 su kitais Maskvoje įkūrė Dvasinę akademiją. 1922 sovietų valdžios išsiųstas iš šalies, iki 1937 gyveno Vokietijoje, iki 1945 Prancūzijoje, vėliau – Anglijoje.
Tyrimų kryptys ir idėjos
Palaikė marksizmą, vėliau plėtojo idealizmo, krikščioniškojo neoplatonizmo idėjas. Anot S. Franko, visaapimanti pirminė būties priežastis yra kūrimas, jis vyksta nuolat ir sieja Kūrėją su kūrinija. Aš negali egzistuoti be Tu. Objektyvi, materiali daiktų tikrovė pažįstama analitiniu mąstymu, vienas pagrindinių dvasinės tikrovės pažinimo būdų yra menas. S. Frankas kritikavo natūralizmą ir psichologizmą literatūroje. Tiesą ir būties esmę turinti atskleisti intuicija. Meno kūrinyje tai galima išreikšti tik simboliškai.
Semion Frank
Veikalai
Svarbiausi veikalai: Filosofija ir gyvenimas (Filosofija i žizn′ 1910), Realybė ir žmogus (Real′nost′ i čelovek 1956).
Parašė studijų apie estetiką, J. W. Goethe, A. Puškiną, F. Tiutčevą, R. M. Rilke, F. Dostojevskį (jį laikė krikščioniškojo humanizmo skleidėju).