Sen Martènas (pranc. Saint-Martin, ol. Sint Maarten; Sint Mártenas), vulkaninė sala Karibų jūroje, Mažųjų Antilų salyne, Pavėjinių salų grupėje, į pietus nuo Angilijos salos. Nuo Anglilijos salos skiria Anglilijos sąsiauris. Sen Marteno pietinė dalis priklauso Nyderlandams (41 900 gyventojų, 2022), šiaurinė dalis yra Prancūzijos valda (31 500 gyventojų, 2022). Plotas 88 km2. Paviršius kalvotas, didžiausias aukštis 424 m (Pic du Paradiso kalnas). Kranto linija raižyta. Klimatas tropinis jūrinis. Metinė vidutinė temperatūra 27 °C. Per metus iškrinta 1140 mm kritulių. Nuo birželio iki rugsėjo būna ciklonų. Auga drėgnieji atogrąžų miškai. Žvejyba. Turizmas. Veisiami arkliai. Auginama batatai, cukranendrės, vilnamedžiai. Romo gamyba. Salos pietuose gaunama druska, yra mineralinio vandens versmių. Vandens gėlinimo gamykla. 2 oro uostai. Didžiausi miestai: Philipsburgas (Nyderlandai), Marigot (Prancūzija).
Sen Marteno pietinė pakrantė (kairėje – Mažosios įlankos paplūdimys)
Sen Marteną 1493 atrado K. Kolumbas. 2017 09 06 salą suniokojo uraganas Irma; vėjo greitis siekė 300 km/h, gūsiuose – iki 360 km/h (vienas stipriausių uraganų stebėjimų istorijoje). Apie 1/3 pastatų sugriauta, daugiau kaip 90 % apgadinta, išversti medžiai, smėliu užpiltos gatvės, apsemtos pakrantės, 134 žuvusieji, daugiau kaip 1000 sužeistųjų.