Senóji Varėnà, kaimas Varėnos rajono savivaldybės teritorijoje, Varėnos seniūnijoje, 4 km į šiaurės vakarus nuo Varėnos; parapijos centras. 1073 gyventojai (2021). Senoji Varėna įsikūrusi prie Merkio ir Varėnės santakos. Pro kaimą eina Vilniaus–Druskininkų plentas; plentai į Alytų, Eišiškes. Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia (pastatyta 1994). Paštas, medicinos punktas, Andriaus Ryliškio pagrindinė mokykla (1920–44 pradinė, 1944–49 progimnazija, gimnazija, 1949–2015 vidurinė mokykla), vaikų lopšelis-darželis, biblioteka (įkurta 1946). Nepriklausomybės paminklas (atstatytas 1989). Skulptūrų parkas.
Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia (pastatyta 1994) Senojoje Varėnoje
Senosios Varėnos herbas
Istorija
Manoma, pirmą kartą netiesiogiai apie Senąją Varėną užsiminta 1385–1402 Kryžiuočių karo kelių į Lietuvą aprašymuose. Nuo 15 a. pradžios Senoji Varėna – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto medžioklės dvaras ir pilis. Varėnos dvare Vytautas parašė nemažai laiškų įvairių valstybių valdovams. Manoma, dvaras ir pilis buvo Varėnės ir Merkio upių santakos kyšulyje dabartinės Senosios Varėnos teritorijoje. Senoji Varėna dažnai minima 1553–67 Lietuvos Metrikos knygoje. 1589 leista rinktis savaitiniam turgui. Gyvenvietė sunaikinta per 1655–60, 1700–21 karus ir netrukus kilusią maro epidemiją.
18 a. Senają Varėną valdė grafų Bžostovskių giminė. 1776 arba 1780 pastatyta bažnyčia, Senoji Varėna tapo miesteliu. Veikė vandens malūnas, spirito varykla, žaliojo stiklo gamykla, 1776 įkurta kortų dirbtuvė (produkcija buvo vežama ir į Varšuvą). Nuo 1781 veikė parapinė mokykla. 1862 4 km į pietus nuo miestelio nutiesta Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelio linija; pastatyta geležinkelio stotis ilgainiui ėmė stelbti miestelį. 1881 greta Senosios Varėnos pradėtas kurti Rusijos imperijos kariuomenės karinis poligonas. Tais metais miestelis degė. 1899 greta jo nutiesta Varėnos–Gardino (pro Suvalkus) geležinkelio atšaka, pastatyta Artilerijos stotis. Senoji Varėna pradėjo klestėti, čia gražius būstus statydinosi rusų civiliniai valdininkai ir kariškiai. 1893 pastatyta stačiatikių cerkvė. Gyventojai tiesė geležinkelį, plentą, vertėsi miško gėrybių rinkimu, gyvulininkyste, rinkdavo ir žydams parduodavo metalą (artilerijos sviedinių skeveldras). Iki I pasaulinio karo veikė krakmolo, koklių įmonės, kalkių gamykla.
Senosios Varėnos panorama (2023)
Per I pasaulinį karą 1915 ties miesteliu apie 2 savaites prie Merkio upės Rusijos kariniams daliniams stabdant Vokietijos kariuomenės puolimą Senoji Varėna buvo sunaikinta. Per 1919–20 Nepriklausomybės karą ji kelis kartus užimta Sovietų Rusijos, Lietuvos ir Lenkijos kariuomenių. Nuo 1920 greta ėjo Lietuvos ir Lenkijos demarkacijos linija. 1931 veikė daugiau kaip 30 parduotuvių, kartono fabrikas, gyventojai vertėsi sielių plukdymu. 1927 buvusių Rusijos imperijos kariuomenės karininkų rūmų pastate įrengta plaučių ligų ligonių, buvusios Artilerijos stoties pastate – Dainavos sanatorija. Aktyvai veikė šauliai.
1941 09 10 nacių okupacinės valdžios įsakymu greta miestelio Poligono miške nužudytas 831 abiejų Varėnų žydas. Po II pasaulinio karo 1946 11 Senąją Varėną puolė A. Baublio (slapyvardis Merkys) Lietuvos partizanų būrys. 1944–53 sovietų valdžia ištrėmė Senosios Varėnos gyventojų keliolika šeimų. SSSR okupacijos metais 1980 Senoji Varėna prijungta prie Varėnos miesto, 1994 nuo jos atskirta, tapo kaimu. Nuo 20 a. pabaigos jo gyventojai dar verčiasi miško gėrybių rinkimu ir eksportu. 2013 patvirtintas Senosios Varėnos herbas.
1833 buvo 310, 1897 (su kariuomene) – 2624, 1923 – 407, 1959 – 258, 1970 – 300, 1979 – 598, 2001 – 1276, 2011 – 1203 gyventojai.
L: R. Žepkaitė Varėna istorijos kelyje Vilnius 2002.
1083