Senõsios Įpiltiẽs archeològijos pamiñklų komplèksas, Įpiltiẽs archeològijos pamiñklų komplèksas yra Kretingos rajono savivaldybės teritorijoje, Senosios Įpilties kaime (Darbėnų seniūnija). Kompleksą sudaro trys piliakalniai, kapinynas ir apeiginis akmuo su šaltiniu. Nacionalinės reikšmės valstybės saugomas objektas, archeologijos paminklas (nuo 1992). Datuojamas pirmu tūkstantmečiu–13 amžiumi.
Pirmasis piliakalnis
Senosios Įpilties pirmasis piliakalnis, dar vadinamas Impilties piliakalniu, Pilies kalnu, yra Juodupės upelio (Įpilties upelio rytinė dalis) dešiniajame krante, prie buvusio vandens malūno tvenkinio. Aikštelė ovali, pailga vakarų–rytų kryptimi (60 × 40 m dydžio), apardyta ilgą laiką ariant. Ją juosia 3–10 m aukščio ir 15–40 m pločio (apačioje) pylimas. Pylimo kauburiu eina apie 3,3 m pločio ir 0,6 m gylio griovys. Piliakalnio šlaitai statūs, 6–10 m aukščio, apardyti seniau ariant. 1933–1934 piliakalnį tyrė Karo muziejus (tyrimų vadovas V. Nagevičius) ir 1998 Romas Jarockis. Ištirtas apie 1000 m2 dydžio plotas. 1933–1934 rasta lipdytos ir žiestos keramikos, geležinių strėlių antgalių, sidabrinis ilgasis. Atkastas 8 m ilgio, 3 m pločio ir 2 m aukščio tunelis, grįstas akmenimis. Jo sienos ir lubos sutvirtintos dviem eilėmis ąžuolinių rąstų. Šiuo tuneliu buvo įvažiuojama į pilį. 1998 rasta lipdytos ir žiestos keramikos, žiedas.
Senosios Įpilties pirmasis piliakalnis
Nustatyta, kad piliakalnis įrengtas pirmaisiais amžiais ir naudotas iki 13 a. vidurio, nuo antro tūkstantmečio pradžios naudotas kaip tvirtovė. Jis siejamas su istorinių šaltinių 1253 minima Impilties (Empilten, Ampillen, Ampilten) pilimi, kurią 1261 puolė Livonijos kariuomenė, o 1263, prieš pasitraukdami, sudegino gynėjai.
Piliakalnio šiaurinėje papėdėje būta senovės gyvenvietės. Čia aptiktas kultūrinis sluoksnis (iki 0,4 m) su archeologiniais radiniais, apardytas seniau ariant. Nedidelė gyvenvietės dalis tyrinėta 1998 ir 2003.
Antrasis piliakalnis
Atokiau nuo pirmojo piliakalnio Šventosios kairiojo kranto aukštumos kyšulyje yra Senosios Įpilties antrasis piliakalnis su priešpiliu, vadinamas Karo (Karių) kalnu. Piliakalnio aikštelė trikampė, pailga šiaurės–pietų kryptimi (30 m ilgio, 30 m pločio šiauriniame šalite). Aikštelės šiauriniame krašte supiltas pylimas (30 m ilgio, 1,2 m aukščio ir 12 m pločio). Pylimo išorinis 1,6 m aukščio šlaitas leidžiasi į priešpilį. Piliakalnio šlaitai vidutinio statumo, 14 m aukščio. Priešpilio aikštelė trapecinė, orientuota šiaurės–pietų kryptimi (37 m ilgio, 34 m pločio pietiniame gale ir 55 m pločio šiauriniame gale). Jos šiauriniame krašte supiltas lenktas pylimas (60 m ilgio, 2 m aukščio ir 14,5 m pločio). Priešpilio šlaitai vidutinio statumo, iki 14 m aukščio.
Senosios Įpilties antrasis piliakalnis Karo kalnas
Trečiasis piliakalnis
Senosios Įpilties trečiasis piliakalnis, vadinamas Marijos kalneliu, įrengtas iškyšulyje prie Įpilties ir Graistupio upelių santakos (Įpilties dešiniajame ir Graistupio kairiajame krante). Aikštelė trikampė, orientuota šiaurės rytų– pietvakarių kryptimi (27 m × 26 m dydžio), labai apardyta seniau ariant. Aikštelės šiaurės rytiniame pakraštyje supiltas tiesus pylimas (30 m ilgio, 0,5 m aukščio). Piliakalnio šlaitai gana statūs (iki 6 m aukščio). Piliakalnį 1960 žvalgė Juozas Mickevičius), 1963 – Lietuvos istorijos institutas (ekspedicijos vadovas A. Tautavičius), 1982 Mokslinė metodinė taryba (ekspedicijos vadovas Romas Olišauskas), 1992 – Kultūros paveldo centras (ekspedicijos vadovas Vilnius Morkūnas), 1996 – G. Zabiela. Aikštelės kultūriniame sluoksnyje 1963 žvalgymų metu rasta nedidelių apdegusio molio gabaliukų.
Senosios Įpilties trečiasis piliakalnis Marijos kalnelis
Kapinynas
Senosios Įpilties kapinynas Maro kapeliai
Netoli pirmojo piliakalnio, Šventosios šlaite išliko Senosios Įpilties kapinynas, vadinamas Karių kapeliais, Maro kapeliais. Datuojamas 3–4, 10–12, 18–19 amžiais. Dauguma kapų (nedegintų mirusiųjų su įkapėmis ir be jų) sunaikinta seniau kasant duobes ir ariant. Kapinyno pietinėje dalyje išlikusi didelių lauko akmenų tvora.
Akmuo ir šaltinis
Senosios Įpilties akmuo
Graistupio upelio dešiniojo kranto aukštumos rytiniame šlaite yra šventu laikomas akmuo, vadinamas Aukuru, Ponios Lova. Akmuo – rausvo stambiagrūdžio granito riedulys, netaisyklingo keturkampio formos, apie 8 m ilgio, 5 m pločio ir iki 2 m aukščio. Akmens viršutinėje plokštumoje yra įduba (1,5 m ilgio, 1,05 m pločio, iki 0,2 m gylio). Pasakojama, kad jame įspaudą paliko čia gulėjusi karalienė. 2006 Senosios Įpilties bendruomenės iniciatyva visas akmuo atkastas, šalia pastatyta skulptūra Žolininkas (autorius Tadas Šorys). Iš po akmens rytinės pusės išteka šaltinis, garsėjantis gydomąja galia.
2271
887
-Impilties piliakalnis; -Impilties pilis, -Aukuras; -Ponios Lova; -Maro kapeliai; -Karių kapeliai; -Karo kalnas; -Marijos kalnelis