Sebijos knas. 1896 Belgrade įvyko pirmasis viešas kino seansas. Pirmuoju Serbijos filmu laikomas 1904 anglų kino režisieriaus ir operatoriaus F. Mottershaw (1850–1932) sukurtas dokumentinis filmas Karaliaus Petro I karūnacija (Krunisanje kralja Petra I). 1906 Belgrade įkurtas vienas pirmųjų stacionarių kino teatrų. 1911 Nacionalinio teatro Belgrade aktorius ir režisierius I. Stanojevićius (1859–1930) režisavo pirmąjį ilgametražį vaidybinį filmą Karadžiordžė (pagal savo paties parašytą scenarijų), vaidino šio teatro aktoriai. 2–4 dešimtmetyje sukurta nedaug filmų (žymiausias – režisieriaus K. Novakovićiaus, 1895–1953; dokumentinis filmas Kosovo mūšio 550 metinių šventimas / Proslava 550 godisnjice Kosovske bitke 1939). Per II pasaulinį karą filmuota karo kino kronika. Po II pasaulinio karo Belgrade įkurtos kino studijos Avala film, Zvezda film (abi 1946). Nuo 1947 Belgrade veikė kino mokykla (1950 prijungta prie Teatro akademijos, nuo 1973 veikia pavadinimu Dramos menų fakultetas). 5–8 dešimtmetyje sukurta itin daug antikarinių filmų, epopėjų apie partizaninį judėjimą per II pasaulinį karą, priskiriamų vadinamajam partizaninio kino žanrui (Didysis ir mažasis / Veliki i mali 1956, režisierius V. Pogačićius, 1919–99, Užicės respublika / Užička republika 1974, režisierius Ž. Mitrovićius, 1921–2005). 7 dešimtmetyje reikšmingų filmų apie II pasaulinį karą sukūrė P. Djordjevićius (Mergina / Devojka 1965, Svajonė / San 1966, Rytas / Jutro 1967, Vidudienis / Podne 1968). 7–8 dešimtmetyje sukurta ir šiuolaikinės tematikos filmų (Karjeristas / Sticenik 1966, SSRS rodytas pavadinimu Avantiūristo karjera, režisierius V. Slijepčevićius, 1930–89). Šiuo laikotarpiu susiklostė vadinamasis Jugoslavijos juodosios bangos kinas. Jos kūrėjai savo filmuose atsisakė taikyti socialistinio realizmo metodą, nagrinėjo aštrias socialines problemas, naudojo netradicines siužeto perteikimo priemones, juodojo humoro elementus, dokumentinio kino intarpus. Žymesni atstovai: A. Petrovićius (Trys / Tri 1965, SSRS rodytas pavadinimu Papartis ir ugnis, Plunksnų supirkėjai / Skupljaci perja 1967, rodytas ir pavadinimu Aš net mačiau laimingų čigonų), Ž. Pavlovićius (Žiurkių prabudimas / Budjenje pacova, Kai būsiu miręs ir baltas / Kad budem mrtav i beo, abu 1967, Pasala / Zaseda 1969), D. Makavejevas (Meilės istorija, arba Telefonistės tragedija / Ljubavni slučaj ili tragedija službenice PTT 1967, W. R. Organizmo paslaptys / W. R. Misterije organisma 1971), Ž. Žilnikas (g. 1942; Ankstyvi darbai / Rani radovi 1969). 9–10 dešimtmetyje režisieriai vis mažiau paisė cenzūros suvaržymų, kūrė įvairios tematikos filmus, jų kūrybai buvo būdinga nacionalinis koloritas, absurdo, grotesko, fantasmagorijos elementai. Garsėjo režisierius G. Paskaljevićius (Apgaulinga 1968‑ųjų vasara / Varljivo leto 68 1984, Stebuklų laikas / Vreme čuda 1989, Svetima Amerika / Tudja Amerika 1995, Parako statinė / Bure baruta 1998). 20 a. pabaigoje–21 a. pradžioje sukurtuose filmuose vyravo serbų ir bosnių karo tematika: Pogrindis (Underground 1995), Gyvenimas kaip stebuklas (Život je čudo 2004, abiejų režisierius E. Kusturica), Žaizdos (Rane 1998, režisierius S. Dragojevićius, g. 1963), Profesionalas (Profesionalac 2003, režisierius D. Kovačevićius, g. 1948), Žiemos nakties sapnas (San zimske noci 2004, režisierius G. Paskaljevićius), Meilė (Love 2005, režisierius V. Nikolićius, g. 1965). Kiti žymesni režisieriai: M. Radivojevićius (g. 1939), S. Karanovićius (g. 1945), B. Baletićius, G. Markovićius, S. Šijanas (visi g. 1946); aktoriai: R. Markovićius, M. Stupica, M. Aleksićius (1923–95), M. Petrovićius (1924–2003), P. Djordjevićius, P. Vujisićius, L. Tadić, O. Marković (1925–2011), B. Živojinovićius, D. Stojkovićius (1934–2002), L. Samardžićius (1936–2017), M. Dravić, J. Sablić (g. 1942), D. Nikolićius (1943–2016), R. Šerbedžija, V. Brajovićius (g. 1949), P. Manojlovićius (g. 1950), B. Diklićius (g. 1953), M. Karanović (g. 1957), S. Savić (1961–2008), D. Bjelogrlićius (g. 1963), N. Kojo (g. 1967), B. Katić (g. 1970). Nuo 1949 Belgrade veikia Jugoslavijos kinoteka. Kasmet rengiami tarptautiniai kino festivaliai; žymiausi: FEST (nuo 1971 Belgrade), Cinema City (nuo 2007 Novi Sade), Küstendorfo kino ir muzikos festivalis (nuo 2008 Drvengrade, Zlatiboro apskritis).
Serbijos kultūra
Serbijos konstitucinė santvarka
Serbijos partijos ir profsąjungos