serenada
serenadà (pranc. sérénade < it. serenata – vakaro daina), ciklinės formos kūrinys instrumentiniam ansambliui, panašus į kasaciją, divertismentą, noktiurną. Iš pradžių buvo atliekama vakarais, lauke (rūmų kieme, sode). Serenada atsirado 17–18 a., turėjo siuitos, senovinės sonatos, vėliau – klasicistinės simfonijos bruožų. Žymiausios serenados: W. A. Mozarto Haffnerio serenada ir Mažoji nakties muzika. Serenadų sukūrė F. J. Haydnas, L. van Beethovenas, J. Brahmsas, A. L. Dvořákas, P. Čaikovskis (Serenada styginių orkestrui) ir kiti.
2309
1915
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.