šerpai

šèrpai (savivardis šarkhombo), šèrpa, Azijos tauta. Gyvena Nepale, Indijoje, Tibeto pasienyje. 21 amžiaus pradžioje iš viso buvo apie 250 000 šerpų. Kaba kangpo kalba (priskiriama kinų ir tibetiečių kalboms), tibetiečių ir nepalų kalbomis. Tikintieji – budistai, dalis išpažįsta tradicinius tikėjimus (animizmas). Svarbiausi verslai – žemdirbystė (kviečiai, kukurūzai, grikiai, bulvės), gyvulininkystė (avys, jakai), prekyba gyvuliais, vilna, sūriais, sviestu; dalis šerpų lydi įvairias ekspedicijas, neša jų krovinius. 1953 05 29 į Džomolungmą pirmieji įkopė alpinistas E. P. Hillary (Naujoji Zelandija) ir šerpas Tenzingas Norgay (Nepalas). Iki 20 amžiaus vidurio vertėsi prekybiniu tarpininkavimu (druska, vilna, geležis, grūdai). Tradicinis būstas žiemą – akmeninis dviejų aukštų namas dvišlaičiu mediniu stogu, su langais antrame aukšte, atviru židiniu; vasarą – vienaaukštis akmeninis namas, dengtas akmens plokštėmis. Tradiciniai moterų drabužiai – marškiniai, liemenė, vilnoniai chalatai plačiomis rankovėmis, sijonas ir prijuostė, konuso formos kepurėlės su ausinėmis, vyrų – marškiniai su apykakle, plačios kelnės, turbanas, trikampės kailinės kepurės. Tradiciniai valgiai – iš kukurūzų, kviečių, grikių miltų, bulvių, virtos ir džiovintos mėsos, pieno produktų, geriama arbata su pienu ir druska. Vyrauja nuklearinė šeima, patrilokalinė santuoka. Esama broliškos poliandrijos, rečiau – poliginijos.