šertvnai (Polypodiophyta), augalų karalystės skyrius. Žinoma daugiau kaip 470 genčių, apie 10 000 rūšių. 5 klasės: marsilijainių (Marsileopsida), maratijainių (Marattiopsida), driežlielainių (Ophioglossopsida), šertvainių (Polypodiopsida) ir plūstainių (Salviniopsida). Pirmieji šertvūnai atsirado ankstyvuoju kreidos, klestėjo karbono periodu. Daugiamečiai, retai vienamečiai žoliniai, kartais iki 16 m aukščio medžio pavidalo augalai. Lapai paprasti arba sudėtiniai, dažniausiai plunksniški. Sporangės susitelkusios lapų (tropofilų) apatinėje pusėje, kartais susidaro ant atskirų lapų – sporofilų arba specializuotose tropofilų dalyse. Sporangės susitelkusios sorais. Izosporinių šertvūnų visos sporos vienodos, heterosporinių šertvūnų – vyriškosios sporos smulkios, moteriškosios – stambios. Iš sporų išauga fotosintezę vykdantis vienalytis (heterosporinių) arba dvilytis (izosporinių) gametofitas, vadinamas polaiškiu. Po apvaisinimo išauga naujas sporofitas. Lietuvoje 20 savaiminių rūšių, priklausančių 13 genčių, ir 4 svetimžemės, priklausančios 3 gentims. Driežlielainių klasei priklauso 2 gentys, 6 rūšys, šertvainių – 11 genčių, 18 rūšių, plūstainių – 1 išnykusia laikoma rūšis – plūduriuojančioji plūstis ir 1 svetimžemė rūšis. Daugiau kaip 10 rūšių šertvūnų auginami gėlynuose.
849
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.