Sevènai (Cévennes), kalnai Prancūzijos pietuose, Centrinio Masyvo pietryčiuose. Didžiausias aukštis 1702 m (Lozère’o kalnas).
Susidarę daugiausia iš granito, gneiso, skalūno, filito, kai kur – iš vulkaninių uolienų. Viršūnės denuduotos. Rytiniai ir pietiniai šlaitai statūs, išraižyti gilių upių slėnių (Hérault, Gard’o, Cèze’o, Ardèche’o), leidžiasi į Ronos slėnį ir Languedoco žemumą, šiauriniai ir vakariniai – lėkšti. Yra 1000 –1200 m aukščio plynaukščių. Sevenai – Atlanto vandenyno–Viduržemio jūros vandenskyros dalis. Auga ąžuolų, kaštonų ir bukų, spygliuočių miškai, alpinės pievos; rytiniuose ir pietiniuose slėniuose auginami vynmedžiai, alyvmedžiai, vaismedžiai. Auga miškinės lelijos, adoniai, orchidėjos, šilagėlės. Skardžių plyšiuose peri palšieji grifai. Auginamos avys. Sevenų nacionalinis parkas (įkurtas 1970); nuo 2011 parkas – pasaulio paveldo vertybė (Koso ir Sevenų, Viduržemio jūros regiono agropastoralinio kultūrinio kraštovaizdžio, dalis).
Sevenai
Sevenų nacionalinis parkas
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.