sferinė geometrija: a – sferos didžiojo apskritimo taškai A ir B, b – didieji sferos apskritimai kertasi dviejuose taškuose, c – sferos taško M koordinatės
sfèrinė geomètrija, geometrijos šaka, nagrinėjanti figūras sferos paviršiuje (sferinį dvikampį, sferinį trikampį); panašiai planimetrija tiria figūras plokštumoje. Per du sferos taškus A ir B, kai jie nėra priešinguose sferos skersmens galuose, eina vienintelis sferos didysis apskritimas; šis apskritimas vadinamas geodezine kreive, nes lanko AmB ilgis (proporcingas centriniam kampui AOB) yra mažiausias atstumas tarp taškų A ir B ir yra tiesės plokštumoje atitikmuo. Kitaip negu tiesės plokštumoje bet kurie didieji sferos apskritimai turi du susikirtimo taškus. Sferos taško M padėtį nusako du skaičiai (koordinatės), nustatomi taip: fiksuojamas didysis apskritimas QQ′ (pusiaujas), pusiaujo plokštumai statmeno sferos skersmens PP′ galas P (polius) ir vienas iš didžiųjų pusapskritimių PAP′, einantis per polių (nulinis dienovidinis), mažieji apskritimai LL′, lygiagretūs pusiaujui, vadinami lygiagretėmis.
Taško M viena koordinatė yra kampas θ = POM (polinis nuotolis), antra – kampas φ = AON tarp nulinio dienovidinio ir dienovidinio, einančio per tašką M (ilguma), skaičiuojama prieš laikrodžio rodyklę.
2608
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.