Sfnksas (Sphinx), Sfngė, graikų mitologijoje – baidyklė, turinti moters galvą ir krūtinę, liūto kūną ir paukščio sparnus. Tifono ir Echidnos palikuonis. Karaliui Lajui išniekinus jaunuolį Chrisipą Heros atsiųstas iš Etiopijos į Tėbus. Įsikūrė ant uolos šalia miesto (kitur teigiama, kad miesto aikštėje). Kiekvienam praeiviui užmindavo mįslę: Kas rytą vaikšto keturiomis, dieną – dviem, vakare – trimis kojomis? Neįminusius mįslės Sfinksas nužudydavo – taip žuvo daug žymių Tėbų gyventojų. Karalius Kreontas, žuvus jo sūnui, paskelbė atiduosiąs seserį Jokastę į žmonas tam, kuris mįslę įmins. Jokastę vedė Edipas, kuris atspėjo, kad žmogus vaikystėje šliaužioja keturiomis, suaugęs vaikšto dviem kojomis, o senatvėje – pasiremdamas lazda. Sfinksas iš nevilties puolė nuo uolos į bedugnę ir užsimušė. Pagal senesnę Hesiodo versiją, pabaisos vardas buvo Finga, ji buvo Geriono dvigalvio šuns Orto ir Chimeros palikuonė. Iš mitų kilo bendrinė sąvoka sfinksas, reiškianti mįslingą, nesuprantamą žmogų.
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.