Šiaulių vyskupija
Šiauli vyskupijà, Lietuvos Katalikų Bažnyčios administracinis teritorinis vienetas.
Priklauso Kauno bažnytinei provincijai (nuo 1997). Plotas 7696 km2 (apima Šiaulių apskritį, išskyrus Akmenės rajoną), apie 214 500 katalikų (2022). Suskirstyta į 5 dekanatus (Joniškio, Kelmės, Pakruojo, Radviliškio, Šiaulių), 68 parapijas. Yra 68 parapinės ir 18 neparapinių bažnyčių bei koplyčių, dirbo 44 dieceziniai kunigai ir 6 kunigai vienuoliai. Kurija įsikūrusi Šiauliuose, jai pavaldžios sielovadinio ir karitatyvinio darbo įstaigos: Caritas, Evangelizacijos, Katechetikos, Jaunimo ir Šeimos centrai, ateitininkų, skautų organizacijos, samariečių bendrija, blaivystės sąjūdis, Kolpingo draugija, Marijos legiono draugija, Šiaulių Sandoros progimnazija, Šiaulių tėvo B. Andruškos pradinė mokykla. Veikia Dievui pašvęstojo gyvenimo institutai: pranciškonų (mažesniųjų brolių), benediktinų, jėzuitų vienuolijos, Švč. Mergelės Marijos, Nuliūdusiųjų Paguodos, seserų vienuolinė bendruomenė, Eucharistinio Jėzaus seserų, širdiečių, Švč. Nekaltosios Mergelės Marijos Seserų Tarnaičių, Skaisčiausios Mergelės Marijos Širdies dukterų kongregacijos.
Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedra Šiauliuose
Šiaulių vyskupijos žemėlapis
Istorija
Įsteigta 1997 05 28 popiežiaus Jono Pauliaus II. Sudaryta iš dalies Telšių vyskupijos, dalies Panevėžio vyskupijos ir iš Kauno arkivyskupijos šiaurinės dalies. Vyskupu 1997 paskirtas ir konsekruotas kunigas E. Bartulis. 2024 vyskupu paskirtas D. Trijonis.
Piligrimystės vietos ir šventoji globėja
Pagrindinės piligrimystės vietos – Kryžių kalnas, Palendrių Šv. Benedikto vienuolynas, Tytuvėnų bažnyčia ir bernardinų vienuolynas. Vyskupijos globėja – Švenčiausioji Nekaltai Pradėtoji Mergelė Marija.
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.