Šiáurės Urãlas (Сeверный Урaл, Severnyj Ural), Uralo kalnų šiaurinė dalis tarp Priešpoliarinio Uralo ir Vidurinio Uralo (tarp 59° ir 64° šiaurės platumos). Ilgis iš šiaurės į pietus apie 550 km, plotis 150–200 kilometrų. Didžiausias aukštis – 1617 m (Telposizo kalnas). Šiaurėje Šiaurės Uralą riboja Ščiugoro, pietuose – Usos slėniai. Šiaurės Uralas susiformavo hercininės kalnodaros metu. Ašinė Šiaurės Uralo dalis susidariusi iš kristalinių skalūnų, kvarcitų, kvarcinių smiltainių su intruzijomis; vakariniuose šlaituose – nuosėdinės, rytiniuose šlaituose – nuosėdinės ir vulkanogeninės uolienos. Viršūnės plokščios. Prasideda Pečiora ir jos dešinieji intakai (Ilyčius, Ščiugoras), Kolva, Višera, Tavda (Irtyšiaus intakas). Šlaitai apaugę spygliuočių miškais, daugiau kaip 800 m aukštyje – kalnų tundra. Yra Šiaurės Uralo boksito telkiniai. Pečioros–Ilyčiaus rezervatas (įkurtas 1930; įtrauktas į Pasaulio paveldo sąrašą, 1995), Višeros (įkurtas 1991) gamtos rezervatas.
Šiaurės Uralas
Šiaurės Uralo smaragdo kasyklas 1853 tyrinėjo C. Grewingkas.
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.