sielvartas

selvartas, labai skausmingas netekties išgyvenimas. Stipriausią sielvartą sukelia fizinė (mirtis) arba psichinė (išsiskyrimas) mylimo asmens netektis, darbo, namų praradimas. Sielvartas reiškiasi tam tikrais sąmonės sutrikimais: nestipriu nerealumo jausmu (dar vadinamu nesąmoningu neigimu), padidėjusiu emociniu nutolimu nuo kitų žmonių, laiko tėkmės nejautimu. Sutrinka veiklos organizavimas, žmogus nepajėgia tvarkyti kasdienių reikalų, automatiškai atlikti įprastų veiksmų – visa tai daro tik didelėmis pastangomis. Dažnai apima kaltės jausmas, pyktis ne tik ant praradimo kaltininko, bet ir ant visų žmonių. Šie jausmai pamažu gali sukelti depresiją, miego sutrikimus, galvos skausmą. Sielvartas yra sunkus išgyvenimas, bet jo reikia asmenybei: sukeldamas aplinkinių gailestį, jis stiprina ryšius su kitais žmonėmis, be to, susilpnina ir padeda nutraukti emocinius saitus, siejančius su netekties objektu, ir atgauti dvasinę autonomiją. Išgyvendamas sielvartą, žmogus stiprėja ir bręsta dvasiškai. Jeigu žmogus stengiasi išvengti sielvarto ir slopina savyje natūraliai kylantį jausmą, gali kilti įvairių psichinių ir somatinių sutrikimų. Kai sielvartas užsitęsia ir neigiamai veikia žmogaus darbą, tarpusavio santykius, būtina gydyti.