Nárbutas Sigitas 1959 11 03Šiauliai, lietuvių literatūrologas, bibliografas, vertėjas. Dr. (hum. m., 1996). 1982 Vilniaus universitete baigė lietuvių kalbą ir literatūrą (su klasikinės filologijos specializacija). Iki 1986 dirbo Lietuvos knygų rūmuose. 1986–96 dėstė Vilniaus universitete Klasikinės filologijos katedroje; docentas (1998). 1996–2010 dirbo Lietuvių literatūros ir tautosakos institute, nuo 2010 Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos direktorius. Mokslinių periodinių leidinių (Senoji Lietuvos literatūra, nuo 1998, Nacionalinės retrospektyviosios bibliografija, nuo 1999, Viduramžių biblioteka, nuo 2003, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, nuo 2010, Rocznik Biblioteki Narodowej, nuo 2013, Kalbos istorijos ir dialektologijos problemos, nuo 2015, Polish Libraries, nuo 2019) redakcinių kolegijų narys. Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos (2004) narys.
Sugutas Narbutas
Tiria Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kultūrinį palikimą, literatūros istorijos ir teorijos problemas. Paskelbė daugiau kaip 200 mokslo, kultūros ir kitų straipsnių Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos, Čekijos, Italijos mokslo leidiniuose ir periodikoje. Išleido apybraižas Lietuvos Renesanso literatūra (1997), Nuo Mindaugo raštų iki Karpavičiaus pamokslų (2000), Senosios Lietuvos raštija (2006), monografijas Tradicija ir originalumas Jono Radvano „Radviliadoje“ (1998), Senasis Vilniaus universitetas, 1579–1832 (su Rūta Janoniene, 2009). Tęstinio leidinio Senoji Lietuvos literatūra (1992–2007 23 knygų) sudarytojas ir parengėjas. Su Daiva Narbutiene parengė bibliografines rodykles XVII a. Lietuvos lotyniškų knygų sąrašas (1998), XV–XVI a. Lietuvos lotyniškų knygų sąrašas (2002) ir Jono Basanavičiaus asmeninės bibliotekos katalogą (2008).
Iš senosios graikų ir lotynų kalbų išvertė antikos (Anakreonto, Aristofano, Euripido, Cicerono), viduramžių, Lietuvos Renesanso (M. Husoviano, J. Radvano, Pauliaus Oderborno) ir baroko (Solomono Risinskio, Simono Dilgerio) autorių kūrinių.
Apdovanojimai
Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos premija (1998), Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premija (2007), Lenkijos Respublikos garbės ženklas Už nuopelnus Lenkijos kultūrai (2012), Lietuvos karališkosios bajorų sąjungos garbės ženklas Horodlės unijai 600 metų (2013), Martyno Mažvydo premija (2017), Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Aukso garbės ženklas Už nuopelnus, Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos auksinis ženklas (abu 2019), Gedimino ordino Riterio kryžius (2023).
28