silicifikãcija (silicis + lot. facio – darau), silifikãcija, silicio dioksido pagausėjimas uolienose jam užpildant esančias ertmes (plyšius, poras, kavernas) arba susidarant jo modifikacijoms (kvarco, opalo, chalcedono) dėl kai kurių uolienų cheminių komponentų pasikeitimo. Vyksta endogeninėmis ir egzogeninėmis sąlygomis per diagenezę, epigenezę, hipergenezę, metasomatizmą (veikiant hidroterminiams tirpalams). Su silicifikacija susijęs kvarcitų, greizenų, ragainių, kai kurių skalūnų susidarymas; silicifikuotose uolienose randama švino, cinko, gyvsidabrio, stibio rūdų mineralų, fluorito, pjezooptinio kvarco.
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.