silikotermija

silikotemija (silicis + gr. thermē – šiluma), metalų ir lydinių gavimo būdas – metalų oksidai (rūdos, koncentratai) redukuojami siliciu. Silikotermija pagrįsta tuo, kad silicis lengviau negu redukuojamas metalas jungiasi su deguonimi. Redukuojama dažniausiai lankinėse lydkrosnėse, nes reakcijų šilumos nepakanka metalų rūdai ar koncentratui išlydyti. Dažniausiai vietoj gryno silicio naudojami jo lydiniai – ferosilicis, silikomanganas, silikochromas. Silikotermija taikoma kalcio, magnio, cirkonio, lantanoidų gavyboje, nes silicis su šiais metalais sudaro patvarius cheminius junginius – silicidus. Silikotermija t. p. gaunama ferolydiniai ir ligatūros (pagalbiniai lydiniai), geros kokybės plienas, modifikuojamas ketus.