Silistra (Silistrà), miestas Bulgarijos šiaurės rytuose, Dunojaus dešiniajame krante, į šiaurės rytus nuo Rusės, prie Rumunijos sienos; srities centras.
30 200 gyventojų (2020). Upių uostas; išvežama kviečiai, įvežama anglys, mediena. Plentai į Rusę, Šumeną, Varną, Constanţą, Brăilą (abu Rumunijoje). Oro uostas. Elektros mašinų gamyba, elektrotechnikos, metalo, medienos apdirbimo, statybinių medžiagų (keramikos), gumos, tekstilės (medvilnės), siuvimo, maisto (malimo, konservų, riebalų, vyno) pramonė. Turizmas. Silistros apylinkėse auginama javai, vilnamedžiai, vynmedžiai, vaismedžiai (daugiausia abrikosai), daržovės. Etnografijos muziejus, meno galerija. Dramos, lėlių teatrai. Tvirtovės (pastatyta 1841–53) liekanos (3 km į pietus nuo Silistros; dabar istorijos muziejus).
Į vakarus nuo Silistros yra Srebarnos rezervatas (įtrauktas į Pasaulio paveldo sąrašą, 1983).
Istorija
Istoriniuose šaltiniuose nuo 109 po Kr. minima dabatinės Silistros vietoje įkurta romėnų stovykla Durostoras (lotyniškai Durostorum). Valdant imperatoriui Markui Aurelijui 169 ji tapo miestu, Žemutinės Mezijos provincijos administraciniu centru. Vienas ankstyvųjų krikščionybės sklaidos centrų, nuo 388 – vyskupo buveinė. Apie 390 mieste gimė karvedys Aecijus.
Romos imperijai skilus (395) miestas priklausė Bizantijai (vadintas Durostolonu), nuo apie 681 – vadinamajai pirmajai Bulgarijos valstybei (vadintas Drastaru). 865 Drastaro vyskupas tapo pirmuoju Bulgarijos patriarchu. 895 apsiaustas vengrų, 968 užimtas Kijevo didžiojo kunigaikščio Sviatoslavo Igorevičiaus. 971–1185 priklausė Bizantijai (vadintas Teodoropoliu), nuo 1185 – vadinamajai antrajai Bulgarijos valstybei.
1388 užimtas Osmanų imperijos; turkų valdymo laikais pavadintas dabartiniu vardu, 1599 tapo vilajeto centru. Nuo 1878 priklausė Bulgarijai. Pagal Bukarešto taiką 1913 atiteko Rumunijai, 1940 Silistra grąžinta Bulgarijai.
Durostoras; Durostorum; Durostolonas; Drastaras; Teodoropolis