šilùmnešis, šilumokaičių darbinė medžiaga, perduodanti šilumą iš karštesnės aplinkos šaltesnei. Šilumnešiai būna: skystieji – vanduo, alyva, organiniai junginiai, skystieji metalai, skystosios druskos; dujiniai – oras, vandens garai, dujos, degimo produktai; vienfaziai arba dvifaziai. Šilumnešio agregatinė būsena gali keistis (skysčiai gali užvirti, garai kondensuotis) arba nesikeisti (neverdantys skysčiai, perkaitintasis garas, dujos). Šilumnešiai pasižymi intensyviu šilumos perdavimu, aukšta virimo temperatūra, dideliu terminiu atsparumu, mažu cheminiu ir koroziniu aktyvumu. Svarbiausios šilumnešio savybės: tankis, klampa, savitoji šiluma, šilumos laidumas. Skystųjų šilumnešių savybes lemia temperatūra, dujinių – temperatūra ir slėgis. Didėjant skysčių temperatūrai jų klampa mažėja, o didėjant dujų temperatūrai ir slėgiui jų klampa didėja. Šilumnešio šilumos perdavimo intensyvumas priklauso nuo jo tekėjimo režimo (intensyviausiai šiluma perduodama, kai šilumnešis teka turbulentiniu režimu). Iš skystųjų šilumnešių dažniausiai naudojamas vanduo. Lyginant su dujomis jo tankis, savitoji šiluma, šilumos laidumo koeficientas yra didesni. Šilumą vanduo perduoda intensyviai, bet sukelia šilumokaičių koroziją, o nusėdusios druskos blogina šilumos perdavimą. Transformatorine alyva aušinami transformatoriai, tepimo ir aušinimo skysčiais aušinamos ir tepamos besitrinančios detalės. Tepalų klampa didėja žemėjant temperatūrai. Organiniai šilumnešiai, turintys fenolio, glicerolio, pasižymi gana aukšta virimo temperatūra, jie nesukelia korozijos, intensyviai (kaip ir vanduo) perduoda šilumą, tačiau yra termiškai neatsparūs – aukštoje temperatūroje skyla, yra degūs, kai kurie nuodingi. Skystieji metalai (natris, kalis, litis, gyvsidabris) pasižymi aukšta virimo temperatūra, dideliu temperatūros, šilumos ir elektriniu laidumu, palyginti maža klampa, geriau negu vanduo perduoda šilumą, tačiau ardo konstrukcines medžiagas, yra nuodingi, reaguoja (kai kurie) su vandeniu. Dujinių šilumnešių pranašumai – jais galima perduoti šilumą, kai aukšta temperatūra ir nedidelis slėgis, trūkumai – mažas tankis, nedidelis šilumos laidumo koeficientas, todėl reikia didelių matmenų šilumokaičių. Iš dujinių šilumnešių dažniausiai naudojamas oras. Trūkumas, nes ore vyksta konstrukcinių medžiagų oksidacija. Aukštos temperatūros šilumos perdavimo procesuose kaip dujinis šilumnešis dažniausiai naudojami deginiai.
Šilumnešiai naudojami šilumos tiekimo sistemose, technologiniuose įtaisuose, branduoliniuose reaktoriuose. Lėtųjų neutronų reaktoriuose naudojamas vanduo (paprastas arba sunkusis), vandens garai, organiniai skysčiai, anglies dioksidas, greitųjų neutronų reaktoriuose – skystieji metalai (daugiausia natris), helis, azoto oksidai.