simfonijètė (it. sinfonietta), simfonijos atmaina.
Bruožai, raida
Nuo jos skiriasi glaustesne, paprastesne forma, mažesne orkestro sudėtimi. Dažnai simfonijetė rašoma kameriniam orkestrui (ir įvairiems instrumentiniams ansambliams). Lyginant su kamerine simfonija, simfonijetė lengvesnio turinio, nekonfliktinės dramaturgijos, turi buitinės muzikos žanrų elementų. Simfonijetės pradininku laikomas šveicarų kilmės vokiečių kompozitorius J. J. Raffas (Sinfonietta 10 pučiamųjų instrumentų, 1874). Paplito 20 a. muzikoje. Reikšmingų šio žanro kūrinių sukūrė M. Regeris, S. Prokofjevas, A. Rousselis, F. Poulencas, P. Hindemithas, D. Milhaud, N. Miaskovskis, V. Šebalinas, K. Pendereckis ir kiti.
Simfonijetė Lietuvos muzikoje
Lietuvių muzikoje minėtinos A. Klenickio (1962), J. Juozapaičio (1968), B. V. Kutavičiaus (1969), 3 T. Makačino (1991–92, 1995, 1998) simfonijetės.
2309
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.