Stanẽvičius Simonas, tikr. Simonas Tadas 1799 10 26Kanopėnai (Viduklės vlsč., Raseinių apskr.) 1848 03 10Stemplės (Raseinių apskr.; palaidotas Švėkšnoje), lietuvių poetas, folkloristas, filologas, istorikas. Pirmasis profesionalus lituanistas filologas. 1826 baigė Vilniaus universiteto Literatūros ir laisvųjų menų fakultetą. Iki 1829 gyveno Vilniuje, vėliau pas grafą J. V. Platerį Gedminaičių dvare prie Švėkšnos (padėjo kurti jo biblioteką), nuo 1834 – Raseiniuose, 1836 grafui mirus – pas K. Platerį Stemplėse.

Parašė 6 pasakėčias ir odę (išspausdinta 1829 knygoje Šešios pasakos Simono Stanevičiaus žemaičio ir antros šešios Krizo Donelaičio lietuvininko prūso). Odė Šlovė žemaičių skirta Vilniuje susitelkusių žemaičių kultūrinei veiklai šlovinti; joje pakiliai reiškiami šviesuomenės idealai, siekis ugdyti lietuvių kalbą, prikelti iš užmaršties tautos istoriją. Odės struktūra klasicistinė (išlaikyta griežta forma, vartojami superliatyviniai epitetai), bet turinys romantiškas; tai pirmasis šio žanro pavyzdys lietuvių kalba, tapęs jaunimo himnu, kurio dvasią perėmė V. Kudirkos Tautiška giesmė. Pasakėčios Lapė ir juodvarnis, Lapė ir žąsys parašytos sekant Ezopu, kitos – Arklys ir meška, Aitvarai, Erelis, karalius paukščių, ir gudrybė karaliuko, Žmogus ir levas – originalios arba sukurtos tautosakos motyvais. Vertingiausios yra Arklys ir meška ir Aitvarai: pirmojoje reiškiama lietuvių tautos laisvės ir bendrumo idėja, antrojoje keliama laisvo valstiečio darbo prasmė.

Simono Stanevičiaus antkapinis paminklas Švėkšnos kapinėse (1984, skulptorius Vytautas Majoras)

Parengė anoniminę 18 a. lietuvių kalbos gramatiką Trumpas pamokymas kalbos lietuviškos arba žemaitiškos (1829), jos pratarmėje atsispindi lietuvių inteligentų kultūrinės veiklos kryptys, būtinumas sekti Mažosios Lietuvos raštijos pavyzdžiu. 1829 paskelbė pirmąjį Lietuvoje dainų rinkinį Dainos žemaičių, o 1833 – jų melodijas (Pažymės žemaitiškos gaidos, pridėtinos prie Dainų žemaičių). S. Stanevičius domėjosi istorija, susirašinėjo su T. Narbutu, M. Balinskiu. Apie 1838 lenkų kalba rašytame lietuvių mitologijos tyrinėjime (Lietuvių mitologijos aiškinimas, išleistas 1967) bandoma nustatyti šaltiniuose minimų dievų autentiškumą, rekonstruoti jų vardų lietuviškas formas. Rengė lietuvių–lenkų kalbų žodyną (rankraštis neišliko).

R: Raštai Vilnius 1967; Raštai 2 kn. Vilnius 2010. L: J. Lebedys Simonas Stanevičius Vilnius 1955.

2271

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką