simultaninė kompozicija
simultãninė kompozcija (lot. simultaneus < simul – drauge, kartu), dailės kūrinio komponavimo būdas: vienoje kompozicijoje vaizduojami įvairiu laiku ir skirtingose vietose vykę įvykiai. Žinoma nuo seniausių laikų, itin plito viduramžių dailėje; dažna mėgėjų mene.