sinchromizmas

sinchromzmas (angl. synchromism < gr. syn – kartu + chrōma – spalva), 20 a. 2 dešimtmečio abstrakčiosios tapybos stilius, artimas orfizmui. Būdinga abstrakčios geometrizuotos formos, intensyvios spalvos. Pradininkai ir termino autoriai – Paryžiuje gyvenę Jungtinių Amerikos Valstijų dailininkai M. Russellas ir S. Macdonaldas‑Wrightas (1890–1973), kurių tapybos metodas rėmėsi spalvų skalėmis, spalvos ir garso asociacija. 1913 Paryžiuje, Miunchene, Niujorke jie surengė sinchromizmo tapybos parodas. I pasaulinio karo laikotarpiu sinchromizmo populiarumas išblėso. Kiti sinchromizmo stilių plėtoję dailininkai: P. H. Bruce’as (1881–1936), A. B. Frostas (1851–1928).