sinchrotroninė spinduliuotė

sinchrotròninė spinduliuõtė, elektromagnetinė spinduliuotė, kurią sukelia reliatyvistiniu (beveik šviesos) greičiu vienalyčiame magnetiniame lauke kreivomis trajektorijomis (pvz., spiralinėmis, žiedinėmis) judančios elektringosios dalelės. Energijos E dalelės, judančios statmename jos greičio vektoriui magnetiniame lauke H, spinduliuotės maksimumą atitinkantis dažnis ν_m = $\frac{\mathit{eH}}{4\mathrm{\pi }\mathit{mc}}\cdot {(\frac{E}{m{c}^2})}^2$; čia m – dalelės masė, c – šviesos greitis vakuume, e – elektrono krūvis. Dalelės išspinduliuota energija tiesiogiai proporcinga dalelės greičiui ketvirtuoju laipsniu ir atvirkščiai proporcinga jos orbitos spindulio kvadratui. Iš esmės dėl šios priežasties sinchrotrone greitinamų dalelių energija gali pasiekti tik tam tikrą vertę. Dėl plataus dažnių diapazono (nuo mikrobangų iki trumpabangės rentgeno spinduliuotės) ir kitų savybių sinchrotroninė spinduliuotė naudojama moksliniuose tyrimuose, pvz., kristalinių, amorfinių medžiagų struktūrai tirti ir kitur.

L: E. Ernst‑Eckhard Koch Handbook on Synchrotron Radiation North Holland 1983.

566