sinklina
sinklinà (gr. synklinō – palinkstu), įgaubta Žemės plutos raukšlės dalis, kylančiais į viršų sparnais. Sinklinos centrinėje dalyje (branduolyje) slūgso jaunesni uolienų sluoksniai, o gaubiančiuose branduolį sparnuose – senesni. Sinklina būna simetrinė ir asimetrinė, lagamininė (plokščiu dugnu), vėduoklinė ir kita. Ovalios formos sinklina vadinama brachisinklina (mulda), apvalios – dubenine sinklina. Susidaro (kaip ir antiklina) sluoksniams raukšlėjantis – kalnodaros metu ir vykstant kitiems tektoniniams judesiams. Skiriama konsedimentacinė ir postsedimentacinė sinklina. Konsedimentacinė sinklina pradeda formuotis nuosėdų kaupimosi metu (būna didesnių storių ir gilesnė), postsedimentacinė – formuojasi pasibaigus nuosėdų kaupimuisi.
sinklina
1417
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.