Sino–Tibeto kalnai
Sno–Tibèto kalna (kin. Hengduan Shan; Hengduanšan, Hengduanšãnas), Sičuãno Álpės, kalnai Kinijos pietvakarinėje dalyje, Sičuano ir Junnano provincijose ir Tibeto autonominiame regione, tarp Himalajų kalnų ir Tibeto kalnyno (vakaruose) bei Sičuano duburio (rytuose). Ilgis iš šiaurės į pietus apie 750 km, didžiausias plotis 400 kilometrų. Plotas apie 800 000 km2. Vidutinis aukštis 3000–6000 m, didžiausias – 7556 m (kitais duomenimis, 7514 m; Gonggašano kalnas). Sino–Tibeto kalnai susidarę iš prekambro kristalinių (gneisų, granitų, skalūnų) ir paleozojaus metamorfinių uolienų. Šlaitai statūs, iki 3800 m aukščio apaugę spygliuočių miškais, iki 4500 m – alpinės pievos, aukščiau ledynai ir sniegynai. Klimatas subtropinis žemyninis. Per metus iškrinta 200–500 mm kritulių. Siauri, iki 3000 m gylio, upių slėniai skaido Sino–Tibeto kalnus į iš šiaurės į pietų ištįsusius kalnagūbrius.
Sino–Tibeto kalnai (Yadingo gamtos rezervatas)
Turizmas, alpinizmas. Salvino, Mekongo ir Jangdzės aukštupių teritorija įtraukta į Pasaulio paveldo sąrašą (nuo 2003).
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.