šinšiliniai

šinšila

šinšliniai (Chinchillidae), graužikų (Rodentia) būrio šeima. 3 gentys, 6 rūšys. Paplitę Pietų Amerikos pietinėje dalyje. Gyvena kalnuotose ir nederlingose vietovėse. Kūno ilgis 22–66 cm, uodega apie 1/3 kūno ilgio, masė 0,5–7 kg. Kailis minkštas tankus, viršutinė kūno dalis melsva arba sidabriškai pilka, apatinė – gelsva, šviesi. Gyvena kolonijomis, slepiasi urvuose, uolų plyšiuose. Minta žolėmis, samanomis, kerpėmis, vabzdžiais, paukščių kiaušiniais. Veda 1–3 reginčius plaukuotus jauniklius. Dėl švelnaus tankaus kailio labai vertinama šinšila (Chinchilla lanigera) buvo beveik išnaikinta. Paplitusi Čilėje, Andų kalnuose, iki 5000 m aukščio. Kūno ilgis 22–38 cm, uodegos – 7,5–15 cm, masė 0,5–0,8 kg (patelės didesnės). Galva plati, ausys ilgos, pusiau apvalios, akys didelės juodos. Aktyvesnė tamsiuoju paros metu. Mėgsta dulkių vonias, vengia vandens. Nėštumas 111 d., per metus veda 2 vadas po 2 jauniklius. Subręsta 6–8 mėnesių. Gamtoje išgyvena iki 10, nelaisvėje – iki 20 metų. Veisiamos domestikuotos (didesnės už laukines, kailis melsvas, baltas, juodas ar kitų spalvų). Trumpauodegė šinšila (Chinchillidae chinchilla) paplitusi Andų kalnuose, nykstanti; veisiama domestikuota. Kalninė viskaša (Lagidium viscacia) paplitusi Argentinoje, Bolivijoje, Čilėje ir Peru. Panaši į triušį. Masė apie 3 kg. Aktyvi dieną, mėgsta šildytis saulėje. Veda 1 jauniklį. Lyguminė viskaša (Lagostomus maximus) didžiausia iš šinšilinių, paplitusi Argentinoje, Bolivijoje ir Paragvajuje.

2005

-šinšila; -viskaša; -šinšilos