Srijos literatūrà 2–13 amžiuje kurta sirų kalba. Grožinei kūrybai pradžią davė 2–12 amžiuje sukurta gausi krikščionių religinė, filosofinė literatūra (aramėjų kalba, Mesopotamijos raštija).
Senoji literatūra sirų kalba
Literatūros sirų kalba pradininku laikomas Efremas (sukūrė religinių himnų). Žymesni poetai – Narsai (m. apie 503), Jokūbas iš Sarugos (apie 450–521), Jurgis Varda (13 amžius), Bar Hebrėjus.
Senoji literatūra arabų kalba
Nuo maždaug 7 amžiaus Sirijos literatūra pradėta kurti arabų kalba. Iki 18 amžiaus Sirijos literatūra arabų kalba sudarė arabų literatūros dalį. Viduriniais amžiais Sirijos teritorijoje gyveno ir kūrė vieni žymiausių klasikinės arabų literatūros kūrėjų – al Mutanabbi Abu at Taijibas Achmadas ibn al Chusainas (915–965), Abu Firasas al Chamdani (932–968), al Maarri Abu al Ala (973–1057). 11–13 amžiuje vykę kryžiaus karai, Fatimidų ir seldžiukų valstybių kovos, mongolų, Egipto mameliukų, Osmanų imperijos užkariavimai (nuo 16 amžiaus) sulėtino Sirijos kultūros ir literatūros raidą, bet 17–18 amžiuje Sirija tebebuvo vienu arabų literatūros kūrimo pagrindinių centrų.
19 a.–20 a. pradžios literatūra
19 amžiuje–20 amžiaus pradžioje Sirijoje vyravo šviečiamoji literatūra, jos pradininku laikomas Francis Marrašas (1836–73), švietėjų idėjas išdėstęs alegoriniame veikale Svarstyklių lėkštelė. Prie žymiausių šio laikotarpio švietėjų priskiriami Rizkala Chasūnas (1825–80), Adibas Išakas (1856–85), laikomas publicistinio stiliaus Sirijos literatūroje pradininku. Šiuo laikotarpiu kūriniai dažniausiai rašyti arabų literatūros klasikinių žanrų pavyzdžiu, puoselėtos arabų klasikinės poezijos tradicijos, būdinga gyvenamajam laikotarpiui aktualios temos. Nuo 20 amžiaus trečiojo dešimtmečio Sirijoje vyko intensyvi Vakarų Europos kultūros ir literatūros sklaida, formavosi modernioji literatūra. Švietėjų idėjas tęsė Muchammadas Kurdas Ali (1876–1953), Muchammadas Abd al Kadiras al Maghribi (1867–1956). Jie siekė puoselėti arabų klasikinės poezijos tradicijas, propagavo arabų kalbos grynumą, nacionalinės kultūros išsaugojimą (neatmetant vakarietiškosios), skatino istorinius, filologinius tyrinėjimus (daug prisidėjo prie Arabų mokslų akademijos 1919 Damaske įkūrimo), kurie tapo pagrindu istorinio romano Sirijos literatūroje formavimuisi. Nasibo Aridos (1887–1946; nuo 1905 gyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose) poezijoje atsirado mitologinių motyvų. Poetų Chalilio Mardamo Bėjaus (1895–1959; divanas išleistas 1960) ir Muchammado ibn Machmūdo al Bizmo (1887–1955; divanas 1962) kūryboje vyravo nacionalinio išsivadavimo, arabų vienybės, šalies istorijos ir gamtos grožio šlovinimo temos. Chalilis Mardamas Bėjus 1933 įkūrė literatūros žurnalą Al Thakafa, parašė literatūros istorijos veikalų (Sirijos poetai 3 d. 1954, Arabų literatūros istorija 5 d. 1955).
20 a. pradžios–20 a. 5 dešimtmečio literatūra
Iki 5 dešimtmečio daugiausia kurta poezijos, plito Vakarų Europos literatūrinės kryptys ir žanrai (įsitvirtino trumpoji proza), grožinėje kūryboje vyravo nacionalinio išsivadavimo, patriotinė, pilietinė, istorinė temos, romantizmo poetika, ryšku anglų poetinės tradicijos įtaka. Žymesni šio laikotarpio poetai – Chaledas al Atassi (1837–1908), Kustaki al Chimsi (1858–1941), Abd al Rachmanas al Šaghuri (1912–2004), Achmadas Ali Chassanas (1916–2010). Umaras Abu Riša (Omaras Abu Riši; 1910–90) parašė dramų, sukūrė romantinės meilės lyrikos, simbolistinės poezijos, joje aukštinama laisvė, poetizuojama Sirijos gamtos grožis. Vasfi Kurunfuli plėtojo arabų klasikinės poezijos tradicijas, bet jo eilėraščiuose ryšku ir prancūzų poetų simbolistų kūrybos įtaka. Istorinio romano Sirijos literatūroje pradininku laikomas Marūfas Achmadas al Arnaūtas (1892–1948), sukūręs romanus Kuraišitų valdovas (3 d. 1929), Omaras ibn al Chatabas (2 d. 1936), juose vaizduojama ankstyvojo islamo raida, Fatima (1941), tai pirmasis Sirijos literatūroje romanas, kuriame gausu psichologinių elementų ir kurio pagrindinis personažas yra moteris. Istorinio romano (Godumas, Likimas nejuokauja) žanrą plėtojo Šakibas al Džabari (1912–96), vienas žymiausių romantizmo krypčiai priskiriamų romanų Sirijos literatūroje yra jo sukurtas romanas Troškimas (1937). Istorinių novelių sukūrė Fuadas aš Šaibas (rinkinys Žaizdų istorija), Muchammedas an Nadždžaras (rinkinys Damasko kiemuose). Muchammadas Kamilis Aijadas Damaske įkūrė pirmąją literatūros grupuotę, 1935 – avangardinės krypties literatūros žurnalą at Talia.
20 a. 2 pusės–20 a. pabaigos literatūra
5–6 dešimtmetyje nuo romantizmo pereita prie realizmo poetikos, atsirado mažojo žmogaus tema. 1951 Damaske įkurta Sirijos rašytojų draugija, 1954 – Arabų rašytojų lyga. Nuo septintojo dešimtmečio įvairėjo literatūros kryptys, žanrai, temos. Literatūrą kurti pradeda moterys. Šio laikotarpio žymi trumposios prozos žanro kūrėja – Ulfa al Idlibi (g. 1921, novelių rinkiniai Paslaptingos istorijos 1954, Atsisveikinimas su Damasku 1963), poezijos – Sanija Sali (1935–85, eilėraščių rinkiniai Ribotas laikas 1964, Eilės 1980). Rašytojos Ghada al Samman (g. 1942, eilėraščių rinkinys Meilė 1973, novelių rinkinys Tavo akys – mano likimas 1962, romanas Beiruto nakties košmarai 1977), Colette Churi (g. 1931, romanas Dienos su juo 1959) gvildeno istorines, socialines, politines, meilės, vyrų ir moterų lygybės temas. Aštuntajame dešimtmetyje galutinai susiklostė naujos poezijos formos (laisvosios eilės, poezija proza). Klasikinių formų ir eksperimentinę (nuo šeštojo dešimtmečio) poeziją kūrė vienas žymiausių poetų Nizaras Kabbani (1923–98). Jo kūrybai (rinkiniai Krūtų vaikystė 1948, Tu – mano 1950, Mylimoji 1961, Eilės prieš įstatymą 1972, Aš rašau moterų istoriją šitaip 1981, Žasminos abėcėlė 1998) būdinga intelektualumas, melodingumas (eilėraščiams sukurta muzikos), subtili poetinė kalba, meilės, erotinė, feministinė, religinė, nacionalinė temos. Abd al Salamas al Udžaili (1918–2006) sukūrė poezijos (rinkinys Naktys ir žvaigždės 1951), parašė novelių (rinkiniai Raganos dukra 1948, Išdavikas 1960, Nepažįstamasis kelyje 1997), romanų (Juokas pro ašaras 1958), kelionių knygų, esė. Jo kūrybos išversta į daugelį Vakarų Europos kalbų. Channa Mina (1924–2018) sukūrė novelių (rinkiniai Kas prisimins šias dienas 1974, Baltasis juodmedis 1976), realistinių, istorinių, simbolistinių romanų (Saulė apniukusią dieną 1973, filmas 1985, režisierius Mochamedas Šahinas, Juodasis vilkas, Observatorija 1980), jo kūrybai būdinga marinizmo motyvai. Zakarijos Tamiro (g. 1931) kūriniuose (novelių rinkiniai Damasko liepsna 1973, Sulaužyti kẽliai 2002, Ežys 2005) ryšku juodasis humoras, satyra, siurrealizmo poetika. Muchammadas al Maghutas (1934–2006) kūrė laisvąsias eiles, savitos struktūros eilėraščius (rinkiniai Mėnesienos liūdesys 1959, Kambarys su milijonu sienų 1964, Džiaugsmas nėra mano profesija 1970). Validas Ichlasi (g. 1935) laikomas siurrealizmo ir absurdo dramaturgijos pradininku Sirijos literatūroje. Dauguma jo dramų pastatytos, pagal jas sukurta televizijos filmų. Dar parašė novelių (rinkinys Istorijos 1963), romanų. Mazcharo Malluhi (g. 1935) kūrybos pagrindinė tema – musulmonų ir krikščionių santykiai (romanai Keliautojas 1963, Bėglys 1964, Pasiklydę mieste 1967, Mirties akimirka 1991). Chaidaro Chaidaro (g. 1936) kūriniuose (novelių rinkiniuose Klajojančios žuvėdros pasakojimai 1968, Šviesos blyksniai 1970, Potvynis 1976, Kalnų ožiai 1978, romanuose Nevilties metai 1973, Ugnies veidrodžiai 1992) neigiama bet kokios ideologijos skleidimas grožinėje literatūroje, kuriama mistiškas poetinis pasaulis, būdinga dramatiškas, gyvybingas pasakojimas. Mamduh Udvano (1941–2004) kūrybai (eilėraščių rinkinys Žaliasis šešėlis 1967, pjesių rinkinys Žmogus, kuris nekovoja 1970) būdinga humoro ir tragiškumo sampyna, smerkiama korupcija, despotizmas, nacionaliniai, religiniai stereotipai (romanas Mano priešas). Rafikas Šami (g. 1946) rašo arabų (esė rinkinys Damaskas širdyje) ir vokiečių (romanas Tamsioji meilės pusė / Die dunkle Seite der Liebe, abu 2006) kalbomis. Favvazo Chaddado (g. 1947) kūryboje (romanai Trumpalaikė scena 2007, Dievo kariai 2010) gvildenama gyvenamojo laikotarpio socialinės, karinės, politinės temos. Muchammedas Abu Maatukas (g. 1950) kuria romanus (Kalbos medis 1990, Butelis ir džinas 2008), rašo kino ir televizijos scenarijus. Nihado Siriso (g. 1950) veikaluose vyrauja emigracijos ir tapatumo temos (romanas Vėžys 1988), kuriamas savitas, mistiškas poetinis pasaulis (romanas Aistros istorija 1998). Salimo Barakato (g. 1951, nuo 1982 gyveno Kipre, nuo 1999 gyvena Švedijoje) kūryba (novelės, romanai, poezija) priskiriama maginiam realizmui. Chaledo Chalifos (g. 1964) kūryboje (romanas Neapykantos pagyrimas 2006; išverstas į olandų, italų, prancūzų, norvegų kalbas) plėtotą bet kokios ideologijos, religinio, politinio dogmatizmo atsisakymo mene temą tęsė rašytojai Chalilis Suvaili (Sveili; g. 1959, romanuose Nekaltink manęs 2006, Zuhur, Sara ir Narimanas 2008), D. Vannus (g. 1982, novelių rinkinyje Smulkmenos 2007, romane Katedra 2008). Chasanas al Chajeras (m. 1980) kūryboje aukštino altruizmą, smerkė religinį fanatizmą, obskurantizmą.
20 a. pabaigos–21 a. pradžios literatūra
20 amžiaus pabaigoje–21 amžiaus pradžioje Sirijos literatūrą kuria daug moterų (Colette Churi, g. 1931, Ibtisam Ibrahim Teresa, g. 1959, Lina Havjani al Chasan, g. 1975, D. Vannus). Manhal al Sarradž (g. 1964, nuo 2006 gyvena Švedijoje) kūriniuose (novelių rinkiniuose, romanuose) keliama politinės temos. Mohja Kahf (g. 1967, nuo 1971 gyvena Jungtinėse Amerikos Valstijose) gvildena amerikiečių ir musulmonų kultūrinių skirtumų, emigrantų gyvenimo savitumo problemas (eilėraščių rinkinys Šecherazados elektroniniai laiškai 2003, romanas Mergina oranžiniu šaliku 2006). Samar Jazbek (g. 1970) romanų (Dangiška mergaitė 1999, Cinamono kvapas 2008) pagrindinės temos – gyvenimas šeimoje, meilė, tikėjimas, religiniai ir socialiniai tabu, žmogaus ir moterų teisės Sirijoje, juose persipina legendų, folkloro, istorijos motyvai, ryšku siurealizmo poetika. Rosos Jasin-Chasan (g. 1974) kūryboje (novelių rinkinys Šviesa antspauduotas dangus 2000, romanai Juodmedis 2004, Neigimas, jame vaizduojama moterų politinių kalinių Sirijoje išgyvenimai, Oro sargybiniai 2009) vyrauja nelygių vyrų ir moterų teisių bei galimybių Sirijoje tema.
Žymesni dramaturgai – Saadalla Vannusas (1941–97), Riadas Ismatas (1947). Kuriama literatūra vaikams ir jaunimui (Salimas Barakatas, knygos Kas saugo Žemę?, Miegas, abi 1980, Rafikas Šami, knyga Mažo paukštelio nuotykiai 1993).
Sirijos kultūra
Sirijos konstitucinė santvarka